Atšilus orams visi, kas tik gali ir turi kur, patraukia į savo oranžerijas, alpinariumus, daržus ir darželius. Laikas nuo antros balandžio pusės iki birželio – tinkamiausias atlikti pavasarinį mulčiavimą. Pavasarinis mulčiavimas padeda nustelbti piktžoles, išsaugoti drėgmę dirvoje, bei papuošia aplinką. Rudeninis mulčiavimas atliekamas antroje lapkričio pusėje, jis skirtas apsaugoti augalų šaknis nuo iššalimo. Rudeninį mulčiavimą rekomenduojama atlikti po pirmųjų šalčių, kai žemė jau atšalusi ir graužikai neieško šiltų ir jaukių vietų po žeme. Dar vienas mulčiavimo pliusas yra tai, kad organinėmis medžiagomis apsaugoti sodinukai gauna ir organinių trąšų, nes per pora mėnesių suiręs mulčias tampa gana geru kompostu, kurio nereikia papildomai pirkti arba pasidaryti atskirai.
Mulčias gali būti neorganinis (juoda plėvelė, smėlis, skalda, žvyras), arba organinis (žolė, pjuvenos, durpės, grikių ar kviečių lukštai, šienas, šiaudai, skiedros, pernykščiai lapai ir pan.). Kaip mulčiavimas saugo nuo piktžolių? Piktžolių sėklos yra pasiskirsčiusios dirvožemyje nuo praėjusių metų ir sudygsta kartu su augalais žemei atšilus. Tai paprastai vyksta jau gegužę, arba šilto balandžio pabaigoje. Sodinant sodinukus rekomenduojama pakloti apsauginį sluoksnį, kuris neleidžia saulės šviesai prasiskverbti iki šalia dygstančių piktžolių. Negaudamos pakankamai šviesos piktžolės nunyksta. Per pora mėnesių po sluoksniu išlieka labai nedaug piktžolių, tad net jei jos ir prasiskverbia pro mulčą, subręsti joms laiko gali ir nebepakakti.
Prieš mulčiuojant labai svarbu pašalinti vienmetes piktžoles, kurios jau pradėję dygti, paruošti dirvos paviršių. Pirmiausiai nugrėbstome šiukšles, išravime piktžoles, dirvą apdorojame herbicidais, patręšiame, palaistome ir galiausiai supurename. Mulčias beriamas 5-12 cm storio sluoksniu. Reikia įsidėmėti, kad per didelis mulčio kiekis gali pakenkti augalams, o užbarsčius per mažai – nebus pasiektas norimas rezultatas.
Jei dirva molinga, beriamas plonesnis mulčio sluoksnis, jei smėlėta ir lengva – storesnis. Kas 4-6 mėnesius rekomenduojama mulčią permaišyti, kad augalų šaknys gautų daugiau oro ir mulčias atsinaujintų. Kas dvejus metus reikėtų mulčią permaišyti ir papildyti 2-3 cm sluoksniu, kad jis atsinaujintų. Mulčiuojant labai svarbu, kad mulčias nepasiektų augalų kamienų ir stiebų, antraip jie gali pradėti pūti ar pelyti.
Mulčią pasirenkame atsižvelgdami į tai, ko siekiame, ką turime savo aplinkoje. Formuojant landšaftą, grąžinant aplinką dažnai naudojami neorganiniai mulčiai arba žievė, dažytos skiedros. Organiniai mulčai lėtai irdami gerina dirvos struktūrą. Tai tarsi natūralios gamtos dirvodaros proceso atkartojimas, augalo sunaudotų organinių medžiagų grąžinimas į dirvą. Mulčiavimas tarsi kompostavimas prie augalo šaknų.
Mulčiuojant organinės kilmės mulčiu labai svarbu įsitikinti, kad mulčia nėra daigių piktžoių sėklų, antraip galime ne apsaugoti savo daržą nuo piktžolių, o priešingai – jas užveisti. Taip pat organinis mulčias suaktyvina bakterijų veiklą ir taip sumažina azoto kiekį dirvoje, todėl mulčiuojant organinėmis medžiagomis reikėtų patręšti azotinėmis trąšomis.
Mulčias gali pakeisti agrocheminę dirvos sudėtį, jos rūgštingumą. Spygliai, žievė, rūgščios durpės rūgština. O kalkinga skalda ir žvyras tinka alpinariumams, kur dažnai sodinami šarminę terpę mėgstantys augalai.
Ir dar keletas patarimų, jei mulčiavimas jums naujiena.
Nemulčiuokite dirvos, jei jau pasėjote sėklas, nes mulčias jas sunaikins.
Prieš naudodami lapus kaip mulčią, palikite juos pūti dvi-tris savaites.
Prieš mulčiuodami skiedromis, palaikykite jas bent metus laiko komposto krūvoje, šviežia mediena stabdo augalų augimą.
Jei mulčią darote iš iš žalių augalų masės (pvz. nupjautos žolės), paskleiskite jį plonai, kad mulčias būtų pralaidus orui.
Mulčią dėkite aplink augalus, o ne ant jų.
Braškes tinka mulčiuoti šiaudais, nes jie pakelia uogas nuo žemės, o melsves mulčiuokite storu žvyro ar smėlio sluoksniu – tai apsaugos augalus nuo jų lapus graužiančių lervų.
Taigi – pirmyn į savo svajonių sodus!
