Pavasaris. Apie pelargonijų dauginimą beigi įvairiausius sodinukus prirašyta dabar kiekviename tinklapyje ir laikraštyje. Aš šį sykį tokį labiau egzotiškesnį daiktą noriu pristatyti – augalą, kuris labiau panašus į akmenį ir, tikriausiai, gamtoje jo nelabai ir pamatysi. Taip, tai litopsis. Pavadinimas Lithops (litopsis) kilęs iš graikų kalbos ir reiškia „panašus į akmenį“. Graikiškai λίθος (lithos) = akmuo, ὄψ (ops) = panašus. Kitur šie sukulentai vadinami gyvaisiais akmenimis (living stones), žydinčiais akmenimis (flowering stones).
Pas mus šis gražuolis atkeliavo iš Šiaulių, vienos darbščios merginos Ingos paaugintas jau, nes visai netyčia laimėjau loterijoje. Ji pasidalino ir priežiūros taisyklėmis, taigi jas pridedu ir Jums – gal kuriai pravers. Nes šie augaliukai tai perlaistyti, tai perdžiūvę ir neužaugę lieka. Matysim, kaip mudviem su Milda seksis.
SODINIMAS. Litopsių šaknys pakankamai ilgos, todėl juos reikia auginti ~7-10 cm gylio vazonuose, su skylutėmis dugne. Žemė turi būti ypač laidi vandeniui, geriausia sodinti į kaktusams skirtą žemę, į ją įmaišant ne mažiau kaip 1/3 žvyro arba rupaus smėlio. Vazono dugne reikia padaryti gerą drenažą. Žemės paviršiuje gražiai atrodo panašios į auginamus litopsius spalvos akmenys. Tarp akmenų galima pabarstyti rupaus žvyro. Sodinant ¾ augalo turi likti žemės paviršiuje, kad jis galėtų „kvėpuoti“. Sodiname tik į sausą substratą ir po to nelaistome bent savaitę ar dvi.
ŠVIESA. Kad augalas sėkmingai augtų ir žydėtų, jam reikalinga itin saulėta, gerai vėdinama palangė. Geriausia vieta būtų pietinė palangė. Jei litopsiai negauna pakankamai šviesos, jie išstypsta, pasvyra į vieną pusę, pakeičia spalvą ir gali žūti, jei laiku neperkeliami į šviesesnę vietą.
LAISTYMAS. Kita svarbi litopsių sėkmingo auginimo aplinkybė – laistymas. Litopsiai turi savo augimo ciklą. Sausuoju periodu, kai diena trumpa (dažniausiai žiemą), augalas yra įsivaizduojamos ramybės būsenoje. Rudenį, augalui peržydėjus, laistymas mažinamas, spalio – lapkričio mėnesį nustojama lieti, augalas paliekamas žiemoti sausai. Drėgnuoju periodu (pavasarį) laistyti vėl pradedami tik seniesiems lapams pilnai nudžiūvus. Lieti reikia tada, kai substratas visiškai išdžiūsta. Geriau palieti taip, kad sudrėktų visa žemė vazone.
ŽYDĖJIMAS. Jei augalas jau yra 3–5 metų amžiaus, jis žydi. Iš lapelių tarpo išauga pumpuras. Litopsiai žydi geltonais, baltais, rečiau rožinės ar oranžinės spalvos žiedais. Lietuvoje jie žydi nuo rugpjūčio pabaigos iki spalio pradžios. Žiedyną sudaro daug siaurų žiedlapių. Žiedai dekoratyvūs, stambūs. Kai kurių rūšių žiedo skersmuo didesnis už pati augalą ir būna iki 5 cm skersmens. Žiedai išsiskleidžia tik gavę tiesioginių saulės spindulių, o susiskleidžia leidžiantis saulei. Vienas žiedas žydi 4–7 dienas, kartais iki 10 dienų. Žiedai turi aštriai saldų kvapą.
Kai augalas būna pakankamai subrendęs, jis plečiasi į plotį. Tada skylant senai lapų porai jos vietoje išauga dvi poros naujų lapų. Turėsime du augalus su bendra šaknų sistema. Per daugelį metų galima išauginti didelę litopsių šeimyną. Idealiomis sąlygomis augalas gali išgyventi iki 50 metų.
KENKĖJAI. Kaip ir visus augalus, litopsius puola įvairūs kenkėjai: grybelinės ligos, nematodai, skydamariai, voratinklinės erkutės. Pastarosios dėl mažo dydžio dažnai per vėlai pastebimos. Jos palieka mažas baltas dėmeles ant augalo lapų. Pastebėjus kenkėjus, augalus reikia nupurkšti insekticidu.
Reklama: http://akmenssalis.lt/gaminiai/
