Perskaičiau straipsnį delfi.lt apie nesaugias kūdikių loveles.Vis tiek be jo namuose neišsiverčiame. Apie šitą svarbų baldą yra rašę daugelis mamiškų žurnalų ir tinklalapių. Na, bet kaip sakoma, dar vienas sykis nepakenks. Juolab, kad teko paliesti, pačiupinėti tikrai ne vieną lovelę. Kalbėjausi ir ne su vienu gamintoju – tiek lietuviais, tiek kolegomis užsieniečiais. Yra estetinė pusė, kurią mato visi vartotojai – kartais dėl jos aukojamas stabilumas, tvirtumas, varžtų galvutės paslepiamos kepurėlėmis (jei ant jūsų lovos jos yra, tuoj pat nuimkite, kol vaikas jų neprarijo!). Ir yra konstrukcinė pusė, kurią reiktų žiūrėti itin kruopščiai: pakėlimo mechanizmas, medienos drėgmė, tarpai tarp virbų, dažų sertifikatai.
Daugumai tėvų labai gražūs lopšiai, pinti, besisūpuojantys. Joriukui turėjome tokį pat – manau, kad tik gimusiam vaikui mažesnė erdvė sukuria komforto pojūtį. Svarbiausia nepamiršti, kad tokia lovelė skirta pirmiems mėnesiams, kol mažylis pradeda sėstis. Vėliau jau nebesaugu, mažylis gali persisverti per kraštą. Taigi šitas daiktas trumpalaikis. Tačiau vis tiek reiktų atkreipti dėmesį, kad nebūtų atplaišų, konstrukcija būtų tvirta, judančios dalys nestrigtų, kad reikalui esant galėtumėte fiksuoti nesisupančią padėtį. Be lopšio galima išsiversti.
Kitos mamos sako, kad galima išsiversti ir be lovelės. Mūsų trijų vaikų patirtis sako ką kitą. Bet kaip sakau, nėra vienodų vaikų, vienodų tėvų. Dar kitiems užtenka kelioninės lovelės- maniežo. Jeigu priklausote šių tėvų kategorijai, nuolatiniam miegui rekomenduočiau pasidomėti tinkamu čiužiniu, kuris turi būti ne per minkštas ir tinkantis pagal lovelės matmenis.
Į ką reikėtų atkreipti dėmesį renkantis medinę lovelę:
– ji turi būti tvirta. Nepabijokite pajudinti jos, pažiūrėti jungiamųjų dalių, patikrinti šoninių pagaliukų.
– jeigu renkatės lovelę su nuleidžiamu šonu, turite žinoti, kad jį nuleisti reikia bent dviejų veiksmų.
Prisimenu, kaip viena mama skundėsi, kad sunku nuleisti šoną, kai atneša miegantį vaikutį. Jeigu jūs galite viską atlikti viena ranka, negi manote, kad jūsų mažylis nėra toks gudrus? Šonas turi nusileisti naudojant du veiksmus: dvi rankas, ranką ir kojos kelią, būti su fiksuojamais užraktais (jiems atlaisvinti irgi reikės abiejų rankų).
– be to įsitikinkite, ar tarpai tarp lovelės virbų nėra didesni nei šeši centimetrai.
– stalčius. Šiaip jis tikrai nėra būtinas lovelei, nes kaupiasi dulkės. Jei jau užsispyrusiai norite stalčiaus po kūdikio lovele, ieškokite bent jau uždengiamo.
– jeigu lovelė su lingėmis, jas turėtumėte nuimti vaikučiui pradėjus sėsti.
Dažnai kyla klausimas: kur geriau lovelę statyti. Jeigu turite pasirinkimą, tai nestatykite lovelės prie sienos, kad galėtumėte patogiai prieiti. Be to, vaikas gręžiasi į šviesos šaltinį ir ieško akimis jūsų. Taigi jeigu nėra galimybės pastatyti lovelės taip, kad vaikas nesuktų nuolat galvos į vieną pusę, pasistenkite vaikutį guldyti vieną dieną galvyte į galvūgalį, kitą – į kojūgalį. Tada vaikutis „nenugulės” vieno šono. Prisimenu, kaip kineziterapeutės baseine pasakojo, kad labai daug vaikų atnešami nugulėtomis, plokščiomis galvomis. Dabar rekomenduojama vaikutį guldyti ant nugaros.
Apie čiužinukus. Svarbiausia, kad būtų tinkamo dydžio lovytei – tarp čiužinio ir lovelės šonų neatsirastų plyšys, į kurį vaikutis gali įkristi. Keičiantis čiužinių gaminimo technologijoms, gamintojai gali pasiūlyti labai platų asortimentą, rinktis tikrai yra iš ko. Nereiktų užsiciklinti, kad geras tiktai kokosinis arba grikinis čiužinys (beja, grikinis gali būti ir alergijos priežastimi). Ypač, jei argumentas yra: „Aš ant tokio miegojau”. Mūsų seneliai miegojo ant šieno, bet kažkodėl vaikų nebeguldome ant maišo prikimšto šiaudais.
Pataliukai. Antklodėlės turi būti nei per storos nei per plonos, kad vaikutis neperkaistų. Pažiūrėkite, kad ją būtų galima skalbti, nes vis tiek visokių „nelaimių” pasitaiko. Pagalvė nėra būtina, nebent vaikas labai atpylinėja, sloguoja, kosi – tada praverstų speciali pleišto formos pagalvėlė. Jei vaikas miega neramiai, nusispardo – geriau vietoj antklodėlės naudoti miegmaišį.
Apsaugėlės apie lovos kraštus. Jos naudingos, kol vaikutis mažas (maždaug iki septynių mėnesių). Kai kūdikis pradeda stotis, reiktų jas nuimti – pasilipęs ant jų gali persiversti per lovelės kraštą.
Užvalkalus siūlyčiau rinktis šviesios spalvos – tada lengviau skalbti, skalbiniai nenusidažys. Kūdikių rūbeliai šviesūs, taigi greičiau pririnksite skalbyklę. Paklodėlės, vystyklai turi gerai užsikišti po čiužiniu arba būti su guma, kad vaikas negalėtų jų užsimesti ant galvos.
Nepamirškite iš lovelės išrinkti visų didelių žaislų, ant kurių palipęs vaikutis gali persisverti per kraštą ir iškristi. Dideli pliušiniai žaislai gali ir užkristi ant vaiko ir jį uždusinti.
Ir pabaigai. 2009-10-21 paskelbti nauji reikalavimai, šiame šaltinyje minimi ir patys didžiausi pavojai:
Vaikiškų lovelių čiužiniai. Pagrindiniai pavojai – pavojus vaikui įstrigti ir čiužinio degumas. Pavyzdžiui, dėl netinkamos konstrukcijos, pvz., dėl netinkamo dydžio, kūdikis gali įstrigti (jei čiužinys yra mažesnis už lovelę, susidariusiuose plyšiuose kūdikis gali įstrigti ir uždusti). Pavojus kyla ir jei nesilaikoma su degumu susijusių reikalavimų.
Kūdikių miegmaišiai ir apsauginės vaikiškų lovelių sienelės. Pagrindinius pavojus – pasismaugimo, uždusimo ir užspringimo – kelia virvės, kilpos, atskiriamos dalys ar palaidos užpildo medžiagos.
Vaikiškos antklodės. Pagrindiniai pavojai – dusimo ir perkaitimo. Nepateikus tinkamos informacijos apie saugą, dėl perkaitimo ir dusimo gali padidėti pavojus patirti staigios kūdikių mirties sindromą (SKMS).
Kabamosios kūdikių lovelės. Pagrindiniai pavojai (uždusimo, įstrigimo ir sužalojimo) yra susiję su netinkama, nestabilia arba nepatvaria kabamųjų kūdikių lovelių konstrukcija.
Saldžių sapnų!
