Šį kartą pas mus svečiuose mama Jolanta iš Alytaus. Ji augina 15 metų dukrą. Su vilna draugauja jau dvejus metus. Kaip pati sako: „Per televiziją teko matyti vėlimą, nuo to karto kažkas „užkibo“, vis ieškojau informacijos, bet ilgai nedrįsau pradėti…Pradėjau nuo smulkių darbelių, tokių kaip karoliai, servetėlės… Tačiau labiausiai patinka dideli praktiški daiktai …ir… veliu iki šiol…Malonu ir džiugu, kai iš abstraktaus vilnos gniužulėlio galima nuvelti gražų, praktišką, ekologišką daiktelį, kuris vėliau džiugina kitus.”
Taigi jos pamokėlė – pirties kepurė.
Priemonės:
Vilnos sluoksna (balta, spalvota), žirklės, burbulinė plėvelė, rankšluostis, tinklelis ar užuolaida, dubuo, ūkiškas muilas, žaliuzės, kepurės šablonas.
Tiesiame rankšluostį, kad sugertų vandenį.
Ant jo klojam burbulinę plėvelę.
Iš burbulinės plėvelės daromas kepurės šablonas ir padedamas ant patiestos plėvelės.
Klojam vilną (šiuo atveju pasirinkau baltą sluoksną), dedam 6 sluoksnius, vieną horizontaliai, kitą vertikaliai:
Dedam tinkliuką (užuolaidą) ir atsargiai pilam vandenį (vanduo turi būti tik šiek tiek šiltas, kad vilna iš kart nesitrauktų), paspaudžiam, kad vilna peršlaptų.
Atsargiai nuimam tinkliuką ir atsargiai apverčiam išklotą vieną pusę.
Apvertus kraštus , kurie bus aplink šabloną, reikia kruopščiai užlenkti į vidų, apie šabloną.
Šioj pusėj vėl kartojam tą patį: 6 sluoksniai (horizontaliai-vertikaliai), tiesiam tinkliuką, šlapinam ir vėl verčiam į kitą pusę.
Apvertę užlankstom kraštus.
Dabar jau galima dekoruoti – čia kiekvieno fantazijos reikalas, dėlioti spalvotą vilną ornamentais, augalų motyvais ir t.t.
Išdėliojus dekorą, dedam tinkliuką, muilinam rankas, pilam po truputį jau gan šilto vandens ir, sukamais judesiai, trinam tinkliuką (atsargiai, kad dekoras nepasislinktų).
Kai dekoras „prikimba“ prie kepurės, galim tinkliuką atsargiai nuimti ir delnais švelniai glostyti (ypač kruopščiai kraštus ir užlenkimus)
Kai kepurė sutvirtėja prakerpam apatinę dalį ir išimam iš vidaus šabloną.
Kepurę atsargiai išverčiam į kitą pusę ir taip pat muilinom rankom glostom.
Toliau imam į pagalbą žaliuzes ir… vyniojam ir masažuojam vis – kokius- 40-50 k.
Keičiam kepurės kryptį ir vėl vyniojam į žaliuzes.
Kepurė galutinai sutvirtėja, galim palyginti su žirklėm kraštus, juos apkirpdami.
Kraštus apkirpus, reikia apvelti vandeniu ir muilu.
Toliau kepurę reikia perplauti vėsoku vandeniu, į kurį įpilta acto, kad išplautų muilo likučius.
Beliko tik rankom suformuoti pačią kepurę.
Geros pirties!
Puiki pamokėlė! Ačiū mamai Jolantai :)