2013-03-30 17.16.38

 

Laikas lekia šuoliais – tik ką atšventėme šv. Velykas, o jau ir Atvelykis prabėgo. Gaila, kad mūsų draugai susirgę – tai vieni likom švęsti.  Tuoj tuoj Motinos diena. Gal ir sniegas pagaliau nutirps – o tai jau internetuose naujas anekdotas sklinda – „Ar jau suplanavai, ką nulipdysi Motinos dienai?“

Penktadienį dar sudalyvavom 5-ame gospel muzikos festivalyje Gargžduose. Gražu paklausyti, širdis džiaugėsi šauniais, jaunais žmonėmis.

Mes šiandien labai šeimyniškai dieną praleidom, vis tik Atvelykis – vaikų šventė. Tai ne tik Kretingon mišių klausyt buvom, bet ir sausainius kepėm. Jei norit ir Jūs tokių – tai  Jūsų teismui –

Cinamoniniai sausainiai su baltu šokoladu ir riešutais

Jums prireiks:

200 g lazdyno riešutų
200 g balto šokolado
200 g avižinių dribsnių
100 g sviesto
100 g cukraus
2 kiaušiniai
2 šaukštai cinamono
1 šaukštelis kepimo miltelių
300 g miltų

Lazdyno riešutus pakepinti orkaitėje ir nulupti luobeles (pakaitinus sausoje skardoje kol sutrūkinėja, tai padaryti labai paprasta – tereikia suberti į rankšluostuką ir patrinti tarp delnų). Susmulkinti. Aš naudoju kombainą.

Šokoladą sutarkuoti.

Dubenyje išsukti kiaušinius, cukrų ir sviestą iki purumo. Suberti cinamoną, avižinius dribsnius, šokoladą, riešutus.

Miltus sumaišyti su kepimo milteliais ir suberti į mišinį. Viską suminkyti. Formuoti plokščius sausainius. Kepti maždaug 15 minučių 180 laipsnių orkaitėje.

Skanaus.

Buvau žadėjus, kad apie mezgimus nerašysiu, bet pristatau vieną naują Smilgos transformaciją:

2013-04-07 18.57.29

Siūlai Boston, sp. 49 (violetinė) iš kasiulai.lt . Gavosi kaip paltukas – siūlai stori, greitai mezgėsi. Dabar antroji užsisakė dar vieną šio megztuko versiją – žinoma, rožinę. Nežinau, kaip Jums, bet pas mane vienu metu kokie trys-penki darbai judinami yra – va sijonas nunertas, jau pasijonio betrūksta, kitas megztinis – reikia susiūt – baudžiuos ne pirma diena, net „ant akių pasidėjau“, bet kol neatšilo – poreikio nėra, dar pora suknelių merginų koncertams… Ir net staltiesė (tie, kas žino mano požiūrį į servetėles, dabar labai nustebs). Gerai būtų turėt tokį stebuklingą nykštuką, kuriam patiktų susiūt ir siūliukus karpinėt. Pasvajot nedraudžiama.

Vakar dar prisodinau visko ant palangių.  Matyt, kaimo prigimtis suveikė. Vietos yra – noris, ir gražu, kad būtų. Bet apie sodinukus, aplinką ir kitus gerus dalykus vėliau kada parašysiu.

Geros ateinančios savaitės visiems.