Nuotrauka Laimutės
Metai netrunka prabėgti. Ir taip kasmet. Vis greičiau ir greičiau. Metų ciklas darosi trumpesnis, kad net žiema nebesupranta, kad jai jau laikas ateit, o gal mes patys bėgam, skubam. Taip greitinam laiką. Ir, svarbiausia, liekam vienoje ir toje pačioje vietoje. Jeigu ne augantys vaikai, besikeičiantis gyvenimas, net nepastebėtum, kad prabėgo dar vieni metai.
Kokie jie buvo?
Labai daugiaspalviai. Su trupučiu kartėlio, neteisybės ir nuoskaudos. Su trupučiu ramybės ir vis dar pasigendamo stabilumo. Su džiaugsmu, kūryba ir polėkiu.
Šiemet, įsisukusi į darbų verpetą, nebespėjau užrašyti visiems atvirukų. Bet pažadu pasistengsiu pasitaisyti. Už tai iškepiau daugybę meduolių, sausainių, įvykdžiau beveik visus pažadus ir net radau laiko nueiti į vaikų koncertus. Gyvenau.Ir tuo džiaugiuosi.
Labai džiaugiuosi išaugusiu tinklapio autorių kolektyvu. Ačiū, kad rašote, kad dalinatės mintimis ir kad turite savo nuomonę. Labai tikiuosi, kad mūsų daugės, juk temos skirtos šeimai – neišsemiamos.
Dėkoju ir visiems skaitytojams. Visiems, kurie kartu su mumis gyvena, kuria, kepa sausainius, pabara mus, kai parašom, ką nors ne taip ir pasidžiaugia, atradę, ką nors naudingo.
Prisiminiau Dar ne Kalėdinę pasaka-nepasaką:
Tuk tuk tuk… Tyliai šoka lietaus lašiukai ant palangės. Vakaras. Kambary rami prieblanda ir tik tylus kvėpavimas ir spragsinčios malkos išduoda, kad čia kažkas yra. Pasidairę pamatytumėt, kad susisukęs į kamuoliuką giliausiam lentynos kampely tupi Saulės zuikis. Snaudžia matyt… Šalia židinio, kambario gilumoje, stovi didelis mėlynas fotelis./…/
Primena kažką? Beje, tais metais iš tikro snigo per Kalėdas. Gal gi ir šiemet?
Džiaugsmingų šventų Kalėdų!
Reklama: Malkų kainos
