Dar 2009 metų vasarą rašiau apie šeimyninio prekinimosi ypatumus. Visas tekstas pas Kęstutį taupykle.blogr.lt. Pastebėjau, kad per beveik porą metų (tada Joriui buvo pora mėnesių, o dabar jau turime beveik dvimetį pyplį), nelabai kas iš esmės ir pasikeitė:
Vienas svarbiausių dalykų yra biudžeto planavimas. Juk jeigu šeimos balansas minusinis, tai nelabai yra ką ir skaičiuoti. Metų pradžioje visad susėdę suskaičiuojam ateinančius pinigų srautus (atlyginimai, vaikų pinigai, papildomas uždarbis ir t.t.) ir neišvengiamas išlaidas (paskola būstui, mokesčiai, automobilio išlaikymas, vaikų darželis ir auklė, draudimo įmokos, knygos, medicina ir t.t.). Visada susidarom skaičiuoklės failą, kuriame stengiamės, kuo smulkiau surašyti visas galimas išlaidas. Tai būtina, norint valdyti pinigų srautus ir optimizuoti išlaidas. Tie, kas net neįsivaizduoja, kam leidžia pinigus turėtų padaryti tai, ką dariau ne vieną mėnesį: klijuoti visus čekius iš parduotuvių, kavinių ir t.t. Ten, kur negaudavau čekio – namie surašydavau sumas ir už ką jos išleistos. Kartais užtenka vien tokios kontrolės, kad suprastum išlaidų neracionalumą. Mėginot, tai kas nors?
