Netyčia varčiau kalendorių – pasirodo, kad Jurginės dar vadintos Jore. Atsigaudavo gamta, vėl prasidėdavo žemdirbystės sezonas, į ganyklas išgindavo gyvulius. Žmonės kaip ir gamta, išsivaduodavo iš žiemos tingulio ir mikliai kibdavo į darbus. Aišku, šiais laikais jau bandos ganomos pagal kitokias instrukcijas, negu senoviniai prietarai, bet vis tik tai, niekas netrukdo prisiminti gražios šventės.
Dar galima ir paburti – pasistengti atsikratyti blogos akies, spėti orus, rūpintis grožiu (pavyzdžiui nusiprausti sula, o tik paskui ją gerti ir pan.). Be to teigiama, kad Jorės metas labai puikus kraustymuisi, gyvenamosios vietos keitimui (šaltinis tas pats day.lt):
Jorės metas ypač tinkamas keisti gyvenamąją vietą – tai žinoma daugelyje tautų. Su tuo susiję sandoros ir sėkmės tikėjimai. Persikeliant reikia paliekamas patalpas iššluoti, kad visa sėkmė neliktų senojoj vietoj. Atėjus į naują vietą, vidun pirmiausia reikia nešti duonos kepalą, – turėsi perteklių. Į naują vietą pirmiausia reikia mesti katę – seksis čia gyventi. Senojoje vietoje reikia palikti visus šaukštus, tada ten liks visas badas. Išeinant į kitą vietą negalima atgal atsigręžti, kad bėdos iš paskos neatsektų.
Gražios Jorės, smagių spėjimų!
[…] (kai metas dažyti kiaušinius ir baigti paskutinius pasiruošimo Velykoms darbus), kiti – Jorę (Jurgines). Rytoj jau šv. Velykos su gražiais margučiais ir daugybe pavasariškų palinkėjimų Kitas […]