Turbūt kiekvienas besidomintis kosmetika ar kulinarija yra girdėjęs apie rožių vandenį. Tai – ne metafora ir ne skambus pavadinimas. Rožių vanduo yra vienas populiariausių pasaulyje hidrolatų. Hidrolatai – tai natūralus gėlių ar augalų vanduo, gaunamas distiliuojant pasirinktus augalus. Kaip tai vyksta? Procesas gana paprastas, turint kantrybės jį atkartoti galima net buitinėmis sąlygomis, namuose.
Visų pirma, surenkami vienos rūšies augalai. Įsivaizduokite: tūkstančiai kvapnių rožių žiedų, jei gaminamas rožių vanduo; jūra apelsinų žiedų nerolio vandeniui arba levandos, ramunėlės, čiobreliai, pipirmėtės ar kiti augalai. Hidrolatams gaminti naudojami augalų žiedai, lapai, sėklos, šaknys, net žievės ir dervos. Surinkti augalai distiliuojami vandeniu arba garais, dažniausiai variniame inde. Proceso metu kildami garai „išneša“ subtiliausias kvapias augalų molekules, garai kondensuojasi, virsta vandeniu, kuriame yra nedidelė eterinių aliejų dalis ir vandenyje tirpios veikliosios medžiagos. Daugiau niekaip neapdirbtas vanduo supilstomas į buteliukus ir keliauja pas mus. Kur naudojami hidrolatai?
Visų pirma hidrolatai – neatsiejama natūralios kosmetikos dalis, o mėgstantys kulinarines improvizacijas kvapnius hidrolatus naudoja ir virtuvėje: gėrimams, salotoms, troškiniams ir desertams gardinti. Kosmetikos gamintojai hidrolatus naudoja kaip kremų, drėkiklių ar tonikų dalį. Štai „Marmozel“ kosmetikos kūrėja Vilma Žmakova kelionių po pasaulį metu yra stebėjusi, kaip išgaunami hidrolatai tiek pramoniniu, tiek senovišku, natūraliu būdu bei gamino šį vandenį pati. Vis tik savo kuriamiems drėkikliams ji naudoja pirktinius hidrolatus, prieš tai pasidomėjusi gamintojais, įsitikinusi, kad pardavėjai turi ekologiškus sertifikatus ar kitaip užtikrina kokybę. Gerą nuo vidutinio atskirti padeda ir patirtis. „Augalų vanduo veikia labai švelniai, tausojančiai. Oda gauna vertingą drėgmę, svaigus aromatas pakelia ūpą, vėsina įkaitusį protą.“ – sako Vilma. Ji rekomenduoja vasarą hidrolatu ar jų mišiniu purkštis prieš tepantis kremu, bet kuriuo dienos metu, kai oda džiūna, peršti, galima purkšti net ant makiažo. Kai karšta, normaliai ir riebesnei odai pakanka vien augalinio vandens, kremų galima atsisakyti. Tokie drėkikliai nepakeičiami keliaujant, dirbant sausoje patalpoje, dulkėtame mieste.
Šiuo metu Vilma yra sukūrusi jau klientų pamėgtus 3 drėkiklius, kurių kiekvieną sudaro po 3 skirtingus hidrolatus. Daugiau jokių kitų priedų „Marmozel“ drėkikliuose nėra. Gėlinis drėkiklis iš damaskinių rožių, arabinių jazminaičių ir pelargonijų drėkina, skaistina ir kvėpina odą, plaukus. Žolinis drėkiklis iš citrininių verbenų, pelargonijų ir ramunėlių visus sužavi savo aromatu ir savybėmis. Lietuviška vasara kvepiantis, iš čia augančių augalų: ramunėlių, čiobrelių ir juodųjų serbentų vandenų pagamintas drėkiklis riebesnei odai mažina odos blizgesį, valo ir sutraukia poras.
Mėgstantys eksperimentuoti gali išmėginti atskirus hidrolatus. Kiekvieno jų poveikis skiriasi ir priklauso nuo augalo savybių. „Jautriai, saulėje nudegusiai odai raminti tinka: levandų, ramunėlių, pelargonijų, pipirmėčių vandenys. Vyresnei odai patiks: rožių, morkų sėklų, santalų, gauruotojų švitrūnų, šlamučių hidrolatai. Riebesnei odai tinka poras valantys ir švelniai sutraukiantys čiobrelių, kraujažolių, ramunėlių, kadagio uogų hidrolatai. Vėsina, budrina odą ir mintis: pipirmėčių, rozmarinų, bazilikų vandenys,“ – patirtimi dalinasi Vilma.
Perkant hidrolatus svarbu pasidomėti jo sudėtimi ar bent galiojimo laiku – ilgiau nei 3 metus galiojantis vanduo turės papildomų, bereikalingų sudedamųjų., o natūralus, be jokių priemaišų hidrolatas, priklausomai nuo augalo, gali galioti nuo pusmečio iki trijų metų.
Klaipėdoje Marmozel gaminių galima įsigyti: Ilona , 863311005
