Idėja ir tekstas – Skirmanto, kuris ir įkūrė svetainę cv1.lt. Taigi:
CV1 – mano galimybių erdvė
Jau vakarėja… Rūkas tyliai leidžiasi ant šiltos žemės… Tu pakeli akis į dangų. Jis ramus, nebylus ir gilus. Bekraštis… Kaip tau reikia to gylio. Neapsakomas jausmas užlieja tave. Tai – Visatos veidrodis. Ar matai save? Matai savo veido atspindį? Tai ne debesys. Tai tu. Tu įvairus, tu netikėtas, tu paslaptingas, tu besikeičiantis. Ar atpažįsti? O gal tai tavo svajonės? Kokios jos lengvos, kartais – sunkios. Kokios jos šviesios, bet kartais – tamsios. Kaip gražiai jos žaidžia su vėju… O gal ten tu žaidi su vėju? Gal ten tu gaudai saulę? Bandai ją pasiekti, uždengti delnais. Palieti dangoraižių stogus. Kaip gera suktis kartu su gandrais, kaip gera apglėbti juos, truputį išgąsdinti, linksmai nusikvatoti ir palinkėti jiems gero skrydžio… Gera kalbėtis su vėju. Gera pasakoti jam apie savo išdaigas. Gera klausytis jo pasakų…
Dar nenusileisk ant žemės. Rūkas tegul leidžiasi. Tu dar pabūk. Sparnai… Jie nori skrydžio. Jie taip ilgai buvo suglausti ir suspausti. Tu net nežinojai, kad turi juos. Dar nesuglausk… Dar paskraidyk su gandrais…
Taip ir atsirado svetainė CV1.lt, kurioje įkūnyta viena iš asmeninio gyvenimo svajonių – padėti kitiems. Padėti tiems, kuriems sunku, nes jie neturi darbo, jiems sunku išlaikyti šeimą, nusipirkti reikalingų vaistų, vertingų maisto produktų. Visos paslaugos svetainėje yra ir bus nemokamos! Šį projektą įgyvendinti padėjo profesionali klaipėdiečių IT specialistų komanda, su kuria drauge praleidome daugiau kaip šešis mėnesius. Kuriant svetainės dizainą bei spalvas, labai daug prisidėjo ištikimiausia mano gyvenimo palydovė, bičiulė, patarėja žmona Daiva (kurią aš dažniausiai vadinu “Daivuku”). Svetainėje atspindėta mūsų šeimą supanti gyvenimo filosofija – nuoširdumas, paprastumas, jaukumas, pozityvumas, suderintas su šiuolaikiškumu bei dabartimi. Labai norėtųsi, kad svetainė būtų reikalinga ir sulauktų kuo daugiau lankytojų, nes ji sukurta JIEMS – tiems, kurie atsidūrė gyvenimo „užribyje“ ar jo kryžkelėje, tiems, kurie nori atsitiesti ir sušukti – „Čia Aš!” – tiems, kuriems reikia darbo rankų, galinčių padėti įgyvendinti svajones, – trumpai sakant, tiems, kas turi VILTĮ , viltį geresne ateitimi, nuoširdžiais žmonėmis, gražiais santykiais…
Aplink tik ir girdi: „gyvenk taip…“, „gyvenk anaip…“, „gyvenk šitaip…“. Tai kaip, galų gale, gyventi?! Koks yra tikrasis gyvenimo receptas? Tu dar vis ieškai. Tu dar blaškaisi tarp išminčių nurodytų gyvenimo krypčių. Kokios jos painios, kokios jos paprastos, kokios jos nuostabios, kokios jos sudėtingos… Kiek jų daug. Ir visos, atrodo, protingos, tinkamos, vedančios į sėkmę, laimę, pasiturintį gyvenimą, kuriame netruks turtų, meilės, sėkmės, sveikatos. Tik vienas dalykas neaiškus – kurio išminčiaus paklausyti? Kuris iš jų yra „pats pačiausias“? Kurio gyvenimo nurodyta kryptis teisingiausia? Nežinai. Neišsirenki. Ir taip visą gyvenimą – patarimų daug, o kurį išsirinkti, – neaišku.
Taip bus visąlaik… Nesikankink. Padėk knygas į šalį. Užmiršk išminčių patarimus. Ką kalba tavo širdis? Ką ji sako apie TAVO gyvenimo kelią? Girdi? Nesupranti? Ar nenori suprasti? Baisu? Širdis atskleidžia tavo tuštumą, kuri panaši į dykynę, pustomą vėjo. Ar ne laikas ją apsodinti žaliuojančiais medžiais? O gal medžiai jau žydi? Tai laistyk juos, kad dar labiau suvešėtų. Nepalik vietos sausrai, neleisk medžiams trokšti. Atsigerk vandens, tapk vandeniu, būk vanduo, laistyk ištroškusią žolę, duok jo atsigerti kitam, taškykis purslais, švytėk vaivorykšte, nutildyk volungę, lai būna ji soti. Tai tavo gyvenimo kelias! Tu juo ėjai, tik nesupratai, tu jautei jį, tik bijojai prisipažinti, tu tiesei jį, bet kiti jį bandė suardyti… Bet tu ėjai, eini ir eisi. Eini, nes kojos pačios veda į priekį. Eini, nes tik judėjimas suteikia prasmę. Eini, nes turi SAVO kelią, SAVO likimą, SAVO džiaugsmus, skausmus, juoką, sėkmę ir nesėkmę. Ir joks išminčius nesugebės nugyventi TAVO gyvenimo už TAVE.
Sėkmės!
Reklama: cv market
