Tvoros, vartai – realybė, su kuria susiduria kiekvienas, kuris turi nuosavus namus. Atrodo, kad šių gaminių gausa stulbinanti – pradedant paprasčiausia tvorele baigiant kalvio sukurtomis beveik juvelyriško darbo. O ir funkcijų jos atlieka daug: apsaugos, ribų nustatymo, saugumo užtikrinimo ir kt. Jos naudojamos namų ūkiuose, pramoniniuose objektuose, žemės ūkyje, miškininkystėje ir kitose pačiose įvairiausiose šakose.
O kokia tvoros istorija?
Pavadinimas tvora (angl. fence) kildinamas iš senovinės anglų kalbos žodžio “defence”, kuris reiškia apsaugą, gynybą. Žinoma, faktų apie pačias pirmąsias tvoras daug nelikę, nes medis, nėra labai ilgalaikė medžiaga. Jos supūdavo. Daugiausia pavyzdžių išlikę – iš akmens. Akmenų tvoros juosė pilis, miestus. Ilgainiui tai tapo ne tik saugumo, bet ir stiliaus atributu, kuriam būdinga laikmečio architektūra.
Filosofas Žanas Žakas Ruso pažymėjo, kad „Pirmasis žmogus, aptvėręs žemės sklypą ir pareiškęs „ši žemė – mano“ bei sugebėjęs tuo įtikinti kitus žmones, buvo tikrasis pilietinės visuomenės steigėjas“. Vadinasi, tvoros atliko nuosavybės apsaugos vaidmenį dar anais laikais. Juk tai, kas priklauso visiems – nepriklauso niekam, o kas aptverta tvora – jau nuosavybė, kuria reikia rūpintis, žeme dirbti ir saugoti.
Beje, tvoros ne tik apsaugo turtą, nuosavybę, bet turi labai svarbią apsauginę funkciją. Prisiminkime, kad ir Berlyno sieną arba Didžiąją Kinijos sieną.
Lietuviškos tvoros istorija irgi ne ką mažiau turtinga – žodis tvora kilęs iš veiksmo tverti, kurti. Kai žmogus pasistatydavo namą, tai viską aptverdavo tvora. Ir tvorų būta visokiausių -pintinių, statinių, gulstinių (vien iš karčių), pusgulstinių, skeltinių karčių tvorų. Kai kada – tiesiog sukraudavo iš akmenų.
Su vartais dar įdomesni dalykai – iš pradžių vietoj vartų būdavo lipynės – abiejuose tvoros pusėse ties takais ir keliukais pastatydavo po kaladę perlipti. Paskui atsirado vieni vartais – į teritoriją įvažiuoti ir jau tik kaip prabanga – keli vartai, kad būtų patogu.
Be to su tvoromis susiję ir nemažai visokių burtų (kelmiskiams.lt):
Su tvoromis susiję ir Kūčių nakties burtai. Jei nėščia moteris nori susilaukti berniuko, ant tvoros kuolo turi pamauti puodą, tik šiukštu, kad šis neturėtų jokio įtrūkimo. Po Kūčių vakarienės, burdamos savo ateitį, merginos apglėbdavo tvoros statinius ar žiogrius ir skaičiuodavo, ar porinis jų skaičius. Jei porinis – ateinančiais metais sutiks savo porą, jei ne – dar vienos pabus. Arba, būdavo, suduos pagaliu per tvorą, ir klauso: iš kur pasigirs šunų lojimas – iš ten reikia laukti piršlių.
Gražių minčių!
