Trys karaliai

Ryt – Trijų karalių – saulėgrįžos šventė, kai diena pailgėjusi jau per gaidžio žingsnį.
Kaip dažnoje mūsų katalikiškoje šventėje, rituale, jei galima taip pavadinti, yra išlikusių pagoniškų liekanų, taip ir šioje šventėje susiduria šie du pasauliai: krikščioniškasis ir pagoniškasis. Įdomu vien tai, kad išminčiai karaliai tampa pirmieji Kristaus skelbėjai tarp pagonių.

Pats pavadinimas atkeliavo su krikščionybe, nes tądien pasveikinti gimusio Kristaus Jeruzalėn atvyksta Trys karaliai – Kasparas, Merkelis ir Baltazaras. Pagal šv. Matą: „Jėzui gimus Judėjos Betliejuje karaliaus Erodo dienomis, štai atkeliavo į Jeruzalę išminčiai iš Rytų šalies ir klausinėjo: „Kur yra gimusis Žydų karalius? Mes matėme užtekant jo žvaigždę ir atvykome jo pagarbinti“ (Mt 2, 1–2). Radę gimusį kūdikėlį Jėzų su jo motina Marija, atidavė jiems dovanas: auksą – Jėzui kaip karaliui, smilkalus – kaip Dievui, mirą – kaip mirtingam žmogui.

O štai išraižytame medyje runiškais ženklais senoviniame kalendoriuje šią saulėgrįžos šventę simbolizuoja apverstas midaus ragas. Tądien saulei leidžiantis namų šeimininkas ant trobos ir ūkinių pastatų durų, langinių, net viršulangių šventinta kreida ar angliuku brėždavo tris kryželius arba karalių Kasparo, Merkelio ir Baltazaro vardų pirmąsias raides – K+M+B+ (ir čia jokie pliusai, o kryžiukai!). Ne bet kam, o kad apsisaugotų nuo piktųjų dvasių. Dar sakydavo: „krikštus deda”. Tada įėjęs į trobą berdavo ant šeimynos saują virtų žirnių, sumaišytų su javais. Tikėta, kad tam, kuriam daugiau klius, darbai tais metais geriau seksis.
Per Kalėdas ir Tris karalius lietuviai garbindavo jovarą. Tai – gyvybės arba pasaulio medis. Jievaras – nuo žodžio „jievas” (rugys, kvietys ir pan.) ir „varas” (dinamiškoji auginimo jėga). Tad nenuostabu, kad šeiminykščiai buvo apiberiami javais.

Truputį plačiau čia.