Švelnumas delno, likusio ant mano skruosto…
Sūrumas ašaros akių giliajam žydrume…
Tu ateini iš ilgesio platybių krašto, apkloji liūdintį sušildančia skraiste;
Ir norisi, kad jie – nebylūs žodžiai, tūnoję mano viduje, pasiektų pasaulyje jautriausią širdį;
Ir, kad išgirstum
– Aš myliu Tave.
/…/
Šiandien išgirsite gražiausius žodžius, Jums dovanos gražiausius žiedus ir dėmesį. Mielos mamos, Jūs pačios geriausios, gražiausios, kantriausios, nes Jūsų širdyje telpa visi vaikai, jų rūpesčiai, džiaugsmai. Aš labai džiaugiuosi, kad dar galiu pasakyti savo mamai – Myliu. Ir man tai sako trys atžalos, savo mažais delniukais apkabina ir, žiūrėdami žibančiomis akimis, taria – „Myliu Tave, mama.”. Jausmas nuostabus ir su niekuo nepalyginamas.
Geros šventės Jums visoms!
