Nors jau tapo populiaru, kad raudonom širdelėmis ir visokiais kitais (meilės) atributais Lietuvoje džiaugiamės pūguotą vasarį, vis tik Lietuvos klimatui labiau prisitaikiusi Deivės Mildos šventė – Mildinės. Švenčiama gegužės 13 d. , kai obelys pražysta žiedais ir jau visai nebebaisu ant pievos atsisėsti.
Taigi, lietuviai turi ne tik liūdnas šventes, bet ir puikią – meilės dievaitei Mildai, skirtą šventę. Žemaičiai pasistatė Mildos skulptūrą, yra Mildos šventykla. Šaltiniuose yra minima, kad tuomet būdavo renkama gražiausia mergina, jaunimas repetuodavo tuoktuves. Bet tos šventės tradicijos primirštos.
Štai day.lt skelbiamame straipsnyje rašoma:
Nereikia pasiduoti susiformavusiam stereotipui, kad lietuviai – santūri ir drovi tauta. Kiek erotizmo yra lietuvių liaudies dainose! Štai įprastas vaizdinys – atjojo bernelis pas mergelę ir sutrypė rūtų darželį. Ką gi tai galėtų reikšti, jei rūtas laikome nekaltybės simboliu? Beje, lietuviai, pasak J. Lasickio, turėjo ir seksualinius santykius globojantį dievą gana intriguojančiu vardu – Pizius. Jam aukodavo jaunuoliai, ruošdamiesi nuotaką lydėti pas jaunąjį. Mergelės tuo tarpu aukodavo Gondui, taip pat seksualinius santykius globojančiam dievui. Šie abu dievai galėjo globoti ir šeimyninius santykius bei saiką.
Taigi, Mildos šventė labai geras laikas švęsti Meilės šventę, juk žolė geriau nei pusnynai.
Sveikinam visus ir visas!
