Grabnyčios, Perkūno diena

Taigi, žiema visu pajėgumu spirgina, tvoros braška, bet kalendoriaus lapeliai skaičiuoja dienas iki pavasario. Pasak kalendoriaus – šiandien grabnyčios.

day.lt rašo:

 Šią dieną bažnyčiose šventinamos graudulinėmis ar grabnyčiomis vadinamos žvakės, kurios vėliau uždegamos užėjus audrai ir perkūnijai. Tikėta, kad tokios žvakės padės apsisaugoti nuo audrų ir ligų. Nuo seno šią dieną lietuviai meldėsi Perkūnui.

Anksčiau su tokiomis žvakėmis dar būdavo ir buriama. Uždegus žvakę žiūrima, kur link krypsta jos liepsna. Jei į trobos vidų – iš tų namų neišeis laimė, o jei durų pusėn – gali būti, kad kas nors iš namiškių greitai mirs.

Sakoma, kad per Grabnyčias jau Pakvimpa pavasariu, nubąla beržų tošis, o gaidys gaudo nuo stogo varveklių lašus. Jei diena būna saulėta, manoma, kad pavasaris bus ankstyvas, o vasara – su dažnomis perkūnijomis. Jei dar daug sniego ant stogų, vasarą bus vešlios pievos. Vėjuota Perkūno diena suvėlina pavasarį, dėl to ūkininkams gali pritrūkti pašaro.

Dar man tėvukas pasakojo, kad pasak senolių – „Po grabnyčių duona po rėčiu nebesušąla”. Panašu, kad gyvename kitokioje Lietuvoje, nes gali sušalti ne tik duona, bet ir rėtis.

Puikių minčių Jums!