Mūsų valgiaraščiuose jau seniai įsitvirtino rytietiški patiekalai – kinų, tailandiečių, japonų. Vieni tokį maistą mėgsta, kiti, kartą paragavę, egzotiško skonio atsisako.
Pavyzdžiui, kas yra sušis (susi), žino visi. Šis patiekalas, ruošiamas iš virtų ryžių, “suklijuotų” į “kotletukus”, ant kurių uždedamas žuvies gabalėlis. Jų būna įvairių rūšių, daugelis sušius suka į „rolus“. O ar žinote, kad egzistuoja atitinkamos sušių valgymo taisyklės?
Portalas „Gyvenimo mokykla“ pristato devynias esmines taisykles, kaip dera skanauti sušį:
– Sušį galima imti ir lazdelėmis (chasi), ir pirštais – abu būdai yra teisingi.
– Sušį reikia mirkyti į sojos padažą viršutine dalimi, kur guli žuvis, o ne apatine – ryžių.
– Į burną sušis „keliauja“ taip pat atbulai – ryžiais į viršų.
– Jeigu užsisakėte didelį komplektą suši ir valgote juos ne vieni, sau į lėkštutę norimą kiekį sušių įsidėkite storaisiais lazdelių galais.
– Kai baigiate valgyti restorane, lazdelės padedamos ant padažinės, bet ne galiukais, o visu ilgiu. Tai signalas padavėjui, kad jūs jau pavalgėte.
– Negražu trinti lazdeles vieną į kitą, kad jos neva būtų lygesnės – aukšto lygio restoranuose lazdelės visada būna kokybiškos.
– Negalima atsikąsti pusę sušio ir antrą dalį palikti ant lėkštutės.
– Imbieras valgomas tarp skirtingų rūšių sušių, kad nesusimaišytų skoniai, tačiau nededamas ant sušių viršaus.
– Vasabi padažas nemaišomas su sojų padažu ir jeigu valgomas, tai iš karto kartu su sušiais.