Kiekvieną kart, pavasarį arba nusprendus persikraustyti į kitus namus, atliekame savotišką „inventorizaciją” – kas dar bus reikalinga, o kas nusėda sandėliukuose ir paliepėse ar rūbų spintų antresolėse. Jei užsuktumėt, pas senus žmones – jų namai tiesiog daiktų muziejus – su milijonu pagalvėlių ir servetėlių, indų, baldų, kuriuos tausoja savo vaikams ar anūkams. Per daiktus sunku praeiti namuose, o ir kvėpuot atrodo nėra kuo. Ką jau bekalbėti apie vietą – kai sandėliukas užgrūstas daiktais, tai jame tikrai nebus vietos dviračiui.
Pirmiausia, reikia rimtai apgalvoti, kodėl tuo daiktus saugome? Dėl prisiminimų, emocijų, gerų minčių ar šiaip, nes labai gaila išmesti? Jeigu dėl prisiminimų – gal užtektų juos nufotografuoti ir pagaminti atsiminimų albumą? Jis tikrai užimtų žymiai mažiau vietos, nei pirmoji už jūsų atlyginimą nusipirkta sofa.
Kai suvoksite, kad tai tik daiktai, bus žymiai lengviau atsikratyti. O atsikratymo būdų gali būti daugybė:
1. Jei daiktai turi realia vertę, tai juos galima parduoti. Mačiau, kaip kaimynai valė mirusios močiutės turtą ir į konteinerį krito saugoti ir kaupti daiktai. Vaizdelis nekoks. Taigi, tai kas jums nebereikalinga, bet vertinga galima parduoti – blusturgyje, per skelbimus ar pan.
2. Daiktus galima pasiūlyti draugams, vaikams ar gausioms šeimoms. Gal jūsų dukra ar anūkė domisi vintage stiliumi ir tas senas veidrodžio rėmas yra jos svajonė? Tik neverskite jų paimti visko. Svarbiausia, neįsižeiskite, jei kitiems, kaip ir jums pačiam, to daikto nereikia.
3. Atiduoti labdarai. Čia viskas paprasta ir aišku – kas jums nusibodę, nebenaudinga gali padėti kitiems žmonėms pasigerinti buitį ir būtį.
4. Perdarykite. Gal iš senų drabužių gausis nebloga antklodėlė? O gal puikios šluostės virtuvei?
Visiškai nesvarbu, kaip pasielgtumėt, visada prisiminkite, kad tai tik daiktai. Ne ranka, ne koja. O švariuose, tvarkinguose namuose ir gyventi smagiau, ir kraustytis su mažesniu bagažu – lengviau.
Smagaus tvarkymo!
Geri patarimai, bet ne visi tai supranta kaip apsivalymą erdvės. Butai ir taip maži, o dar apsistatome baldais, prikrauname rūbų, erdvė sumažėja. Užtrokšti galima. Reikia blusų turgų daryti, kurį inicijuotų savivaldybė ir skirtų vietas žmonės legaliai išparduoti savo daiktus. Patinka man UK, kai būna garažų išpardavimai.
Bet juk kaupimas iš tikro neduoda nieko naudingo – megztinis, kurio nevilki penkis metus, negi jį vilksies šeštus? Arba sugriuvus lova, kurią jau pakeitei nauja – kam jos gali prireikti? Vaikams? Anūkams? Kiek daiktų pasiėmėte iš tėvukų sandėliuko? Paprasti, elementarūs klausimai, kurie padeda suprasti kaupimo beprasmybę.
O vietos bent praeit atsirastų.
Pas mus Klaipėdoje yra Blusų turgus, o pardavinėt legaliai galima iki 8000 per metus. Jei netinka turgus – yra skelbimai.