Daug žmonių susirenka į sutartą vietą ir linksmai kartu praleidžia laiką, atlikdami kokį nors bendrą veiksmą. Visa tai užfiksuojama ir įkeliama kad ir į „Youtube“. Pažiūrėkite, – tikrai rasite ne vieną lietuvišką „apsireiškimą“. Tik štai klausimas: kur, kada ir kodėl šis reiškinys atsirado?
Masinių improvizacijų viešose vietose „Flashmob“ pradininkas – gerbiamas ponas Čarlis Todas.
Kartą jis, būdamas pradedančiuoju aktoriumi, leido laiką su draugas viename iš Manheteno barų. Vyrai išgerinėjo ir daug kalbėjosi. Vienas iš draugų pastebėjo, kad Čarlis labai panašus į vieną populiarios Amerikoje grupės „Ben Folds Five“ narį Beną Foldsą.
Čarlis nesiginčyjo ir apsimetė, kad jis iš tiesų – Benas. Draugai pasidavė provokacijai ir ėmė vaidinti jo gerbėjus. Galop apie tariamą Beną susibūrė ir tikrieji muzikanto gerbėjai.
Vėliau Čarlis šį įvykį pavadins pirma vieša savo misija. Visais kitais atvejais sugalvotose „flešmobo“ improvizacijose jam talkino prieš dešimt metų suburta art-grupė „Improv Everywhere“. Per tiek metų komanda surengė per šimtą „Flešmobų“, kuriuose dalyvavo keli tūkstančiai žmonių. Čarlio sukauptoje savanorių duomenų bazėje vien tik Niujorke – 35 tūkstančiai asmenų.
Surengtų „flešmobų“ vaizdo įrašai „YouTube“ peržiūrėti 140 milijonų kartų. Populiariausias įrašas – „Frozen Grand Central“, kai centrinėje stotyje susirinkę žmonės kuriam laikui sustingo.
Pats Čarlis sako, kad „flešmobai“ – tai savotiška psichologinė pagalba žmonėms: „Niujorko gyventojai viešajame transporte atrodo ir elgiasi kaip zombiai, atsidūrę dykumoje: jie nesidairo į šalis, nebendrauja. Tai nėra blogai, tiesiog taip žmonės psichologiškai save bando apsaugoti nuo dideliame mieste gyvuojančios agresijos. Juk negatyvių išgyvenimų kiekvienas patiriame begalę, o mūsų siekis – priversti žmones atsipeikėti ir sureaguoti į aplinką su šypsena veide.“
