Jeigu skaitote šį tekstą, vadinasi, ir jūsų galvoje kirba mintis, kad laikas mesti. Trukdo tik mažytė smulkmena – nežinote, kaip tai padaryti?
Pasidalinsiu savo patirtimi. Manau, kad turiu moralinę teisę patarti, nes buvau užkietėjusi rūkalė – dešimt metų traukiau dūmą, kasdien prireikdavo viso pakelio cigarečių ar net daugiau.
Skaičiuoju jau ketvirtus metus, kai neberūkau. Nors, regis, dar visai neseniai nervindavo socialinė reklama su baisiomis rūkančių žmonių plaučių nuotraukomis, grėsmingi užrašai ant cigarečių pakelių paskatino nusipirkti stilingą odinį įdėklą. Erzino Europos Sąjungos mastu pradėta kampanija prieš rūkalius su draudimu rūkyti viešose vietose. Su rūkančiais kolegomis ir bičiuliais aršiai diskutuodavome, kaip negėda pažeisti mūsų asmeninę teisę rinktis – rūkyti, ar ne.
Šiandien galiu drąsiai teigti – visai tai tebuvo bandymas pridengti savo baimę. Kokias gi kančias teks patirti, kai užsinorėsi dozės nikotino, o nebegali? O jeigu man nepavyks? Atsimenu, pirmiausia, ką padariau po devynias valandas trukusio skrydžio lėktuvu į JAV, tai vos išlipusi iš lėktuvo nulėkiau parūkyti.
Teisingai rašo garsusis Alenas Karas savo knygelėje „Lengvas būdas mesti rūkyti“, kad labiausiai rūkantis žmogus bijo to, kas jo laukia, kai tik ryžis neberūkyti. Taip, taip – aš perskaičiau šią knygą. Bet ir toliau rūkiau, nors galvoje įstrigo keli svarūs Aleno argumentai, paskatinę rimčiau pagalvoti apie nerūkymą nei aplinkinių kalbos apie cigarečių brangumą.
Kas yra svarbu šiame nelengvame kelyje, jeigu nepriklausote tai stiprių ir valingų žmonių kategorijai, kurie pasakė ir padarė? Tai yra sutraukė paskutinį dūmą, numetė nuorūką ir viskas?..
Pirmiausia, reikia susitarti pačiam su savimi ir tvirtai apsispręsti. Nereikia savęs sprausti į kampą mintimis, kad neberūkysiu nuo rytojaus, nuo Naujųjų metų ar dar kada nors. Galima išbandyti visas pagalbines siūlomas priemones – pleistrus, kramtomasias gumas ir t.t. Bet pasakysiu iš karto: man tai nė velnio nepadėjo. Žinote, kodėl? Todėl, kad visos šios priemonės tik apgauna organizmą: jūs neva nerūkote, bet jūs vis tiek gaunate nikotino dozę kitais būdais.
Vieną dieną, traukdama eilinį dūmą šaltame koridoriuje darbe, išgirdau kolegų kalbas, kaip sveikesnio gyvenimo link pasuko ir rūkymo atsisakė kone visas administracijos darbuotojų skyrius. Artimiausią savaitgalį atsidūriau Klaipėdos turgavietėje ir ieškojau minėtos moteriškės, kurie prekiauja įvairiais maisto papildais, atvežamais iš Rusijos. Maniau, jau didesnės žalos nei blokais rūkomos cigaretės man niekas nepadarys.
Žinoma, nesu naivi ir patikli, kad vartočiau turguje pirktas tabletes aklai. Todėl apie įvardintą preparatą, efektyviai padedantį mesti rūkyti ne reklamose, o realiame gyvenime, pasiskaičiau internete. Informacija nuramino: tai – bulgariškas preparatas, jokios chemijos, augalinės kilmės (pavadinimo nerašysiu etiniais sumetimais, kam tikrai reikės – „paguglinkite“).
Ryžausi. Po penkių dienų be jokių kančių užtraukusi eilinį dūmą, pajaučiau šleikštulį. Ir viskas – rūkymo istorijos pabaiga. Tokiu būdu netrukus metė rūkyti dvi draugės, mano mylimas uošvis ir dešimtys kolegų. Ar pratęsi metusiųjų sąrašą?
komentaras is interneto apie si preparata :
„Nors raso, kad augalinis preparatas, bet pasidomejusi radau info, kad tas augalas, kuris ieina i sudeti yra is nuodingu, be to ir pardaveja, is kurios pirkau vaistukus, sake, kad nera cia kazkoks alia homeopatinis zolinis preparatas, o vaistai.
Tai va, visur yra tuo nuodo – ir cigaretese ir tabletese :)”
Taip, taip:) Bet sugėriau tų tabletyčių penkias dienas… Man tai pasirodė esanti mažesnė žala organizmui nei po 20-30 cigarečių kasdien. Bet svarbiausia – tai veikia
Aš mečiau rūkyti prieš 4 metus sausio 1 dieną. Tiesiog pasakiau sau, kad nuo sausio 1 dienos kažką pakeisiu savo gyvenime. Po visų balių išsimiegojai, atplėštą cigarečių pakelį pasidėjau ant televizoriaus, kad gerai matyčiau. Ir jis ten gulėjo kokį mėnesį. Pastebėjau, kad buvau pripratęs ne prie dūmo, o prie judesio rankomis ir lūpomis, taip pat prie socialinio bendravimo rūkymo metu. Per tuos 4 metus rūkyti man siūlė ne kartą, tačiau visada atsispyriau. Štai kokia mano patirtis :)
Respektas!
O aš štai, nestandartiškai mečiau rūkyti. Stažą turėjau 10+ metų ir sutraukdavau ~2 pakelius per dieną. Daug buvo bandymų „mesti”, bet vis pasiimdavau cigaretę iš naujo. Tačiau vieną dieną viduje kažkas „lūžo” – pajaučiau, kad nusibodo rūkyti ir nenoriu. Taip ir nerūkau jau, berods, septinti metai.