Dabar ne rugpjūtis, kuomet meteorų daugiausiai, tačiau Kalėdos kaip tik svajonių metas. O svajonės, sako, išsipildo tuomet, kai pamatai krentančią žvaigždę, moksliškai – meteorą. Tie meteorai, kurie yra pakankamai dideli ir nukrenta ant žemės nesudegę, vadinami meteoritais. Jau krisdami šie dangaus siuntinukai dažnai įsirėžia į žemę ir pasislepia po dirvos sluoksniu. Netgi radus tokį krituolį, ne specialistui sudėtinga suprasti – dangaus tai kūnas ar žemės darinys. Jiems nukritus atokiau, laikui bėgant apsamanoja ar susmenga gilyn, apnešami kitomis nuogulomis. Didelė dalis tokių dangaus dovanų nuskęsta vandenynų gelmėje (vanduo užima 2/3 žemės paviršiaus). Mokslininkams meteoritai vertingi todėl, kad jie yra dalelė kitų planetų (Mėnulio, Marso, Veneros ar asteroidų), išsviesti tenykščių vulkanų ar išsiveržimų ar kitų geologinių procesų metu į beorę erdvę. Kai kurie meteoritai susidarė Saulės sistemos formavimosi metu, prieš 4-5 milijardus metų. Mokslininkai, suradę šiuos dangaus kūnus, gali „pačiupinėti” tolimų pasaulių pradžios trupinėlius. ši informacija padeda geriau suprasti Saulės sistemos vystymąsi ir formavimąsi, taip pat ir pačios Žemės planetos raidą, joje vykstančius procesus. Anot NASA svetainės „Astronomy Picture of the Day„, geriausia vieta tokioms dangaus dovanoms kristi ir išsilaikyti bei surasti yra Antarktida. 1995-1996 metais netgi buvo surengta speciali meteoritų ieškotojų ekspedicija Antarktidoje.
Daugiau nei mėnesiu nuo jo atsilikęs O štai Antarktida – šios savaitės įžymybė, nes 1911 gruodžio 14 dieną norvegų keliautojas Roaldas Amundsenas, pirmais iš visos žmonijos, pasiekė Pietų ašigalį. Daugiau nei mėnesiu nuo jo atsilikęs, 1912 sausio 17 d. žygdarbį pakartojo britas Robertas Skotas. Kam sunkiai sekasi skaičiuoti – šią savaitę kaip tik sukanka 100 metų nuo to laiko, kai žmogus pasiekė Pietų ašigalį. Didinga ir graži istorija pilna įdomybių su meteoritais ir Antarktidos sniegynais. Nuo 4.5 milijardo metų iki šimtmečio…
