Kai vaikas gimsta visad kyla daug klausimų. Vienas iš jų – ką daryti, duoti ar neduoti čiulptuką? Turim tris vaikus – vyresnioji augo su čiulptuku, du mažiukai – be. Taigi nežinau kaip turi būti iš tikro. Pasak įvairių šaltinių yra labi daug argumentų už ir prieš.
UŽ:
1. Vaikai labai skirtingi. Vieni jų labai dirglūs ir čiulptukas vienintelė priemonė nuraminti mažąjį. Jis net pamaitintas muistosi, čepsi lūpomir ir nurimsta tik gavęs čiulptuką.
2. Prastai miegantis vaikas su čiulptuku jaučiasi saugesnis.
3. Būna vaikų, kurie nejaučia sotumo – suvalgo pieną/mišinį labai greitai ir prašo vėl. Jeigu jau sumaitinote rekomenduojamą normą, o vaikas vis dar nesotus – geriau duoti čiulptuką negu dar vieną porciją maisto.
4. Kartais čiulpimo refleksas būna labai stiprus. Kai kurie šaltiniai teigia, kad jeigu vaikas kūdikystėje negavo pakankamai čiulpti, paskui ilgai čiulpia pirštus, pieštukus, rūko.
PRIEŠ:
1. Čiulptuko čiulpimas ir krūties žindimas – du skirtingi veiksmai. Taigi nuo pirmos dienos gavęs čiulptuką, vaikutis neišmoksta taisyklingai žįsti, neapžioja tinkamai spenelio, prastai ištuština krūtį, todėl gminasi mažiau pieno.
2. Nuolatinis čiulptuko čiulpimas vaiką „užliūliuoja” – jis nesidomi aplinka, todėl vėliau pradeda kalbėti, gerti iš puodelio.
3. Odontologai teigia, kad ilgai čiulptas čiulptukas, ypač netinkamos formos, gali būti netaisyklingo sąkandžio priežastis.
4. Vaiką sunku atpratinti nuo čiulptuko. Tai kelia daug problemų – negali be jo užmigti, pametęs čiulptuką – atsibunda.
5. Žiemą atsiranda vadinamas „čiulptuko bėrimas” – po čiulptuku kaupiasi garai ir vaiką nuberia aplink lūpytes.
Taigi kiekvienas laisvas pasirinkti – nes niekada nebūna vienintelio geriausio sprendimo. Vienintelis dalykas – gal reikėtų prisiminti, kad čiulptukas nėra kamštis. Gal iš pradžių reiktų pasirūpinti vaiko fiziologiniais poreikiais, pamėginti sukurti saugią aplinką, pamaitinti – o tada jei niekas nepadeda – griebtis čiulptuko.
Ramių dienų ir naktų!
Pas mus atvirkščiai -panos augo be čiulptuko, o mažius su, bet nuo kažkelinto mėnesio. Tiesiog močiute pasimaišė:) Bet apskritai berniukai sakyčiau iki pusmečio lepesni, irzlesni ir verkšlena daugiau. Taigi vien mamos krūtinė neišgelbės.
Nuraminimo priemonė gal ir nebloga, bet jei renkatės čiulptuką:
1. Reikia pasirūpinti, kad jų būtų ne vienas ir ne du. Visada laikyt atsarginį visiems žinomoj vietoj. Nes kai prireikia greit, ne taip lengva rasti.
2.Kelionės į lauką metu turėti prisegtuvą (prie drabužio) ir vėlgi atsarginį, nes dažnai šie daiktai mėgsta „iškeliaut” už borto. Vasarą vežiodavomės buteliuką vandens viena tam, kad turėtume su kuo nuplauti.
3. Kai dygta dantukai tai tikrai gera nuraminimo priemonė, neatstoja jojkie kramtukai.
4. Kai jau vaikas pragraužia žinduką, gera proga jį mesti, nes nebėra tokio „kaifo” jį čiulpti. Specialiai padidinom skyles.
5. Atpratinom kaip ir su mamos pienu. Nebedavėm dieną, nakčiai tik kol užmigs ir pietų miegui darželyje.
6. Kai nusprendėm, kad jau užteks, kelias paras mažą migdė tėtis, bet pasikankino ir daugiau nebereikėjo. O jau maniau, kad dar ilgai vaikščios su 2 čiuptukais burnoj, o 3-ias suplyšėlis puikuosis kaip koks žiedas ant piršto:)
Tai tike iš praktikos. Išvadoje – naudokite jei tikrai sunku nuraminti kitai būdais. Tik va mesti būna sunkiau:) Sėkmės.
Kai ruošiau įrašą, skaičiau, kad mamos pleistru priklijuoja čiulptuką, „nes nuolat išspjauna”. Bet juk vaikai yra skirtingi ir ne visiems patinka svetimkūnis burnoj…
Dičkiui sesutė per procedūras ligoninėj įgrūdo čiulptuką, kad nerėktų… 2 savaičių buvo.. Kadangi gulėj ne dieną ligoninėj ir procedūrų buvo ne viena, priprato… Bet 1m. gimtadienį jau šventėm be jo. Tikėjausi, kad bus be čiulptuko, deja, aplinkybės buvo kitokios.
Mažius nematęs tokio dalyko, net nežino, ką su juo daryt… Dabar, kai jam 1,7 m., papuolė į rankas čiulptukas – vaikinas bandė juo piešt :))))
Du skirtingi atvejai – bet mano galva, geriau be čiulptuko, net jei reikia daugiau panešiot ar pačiučiuot ;)
Kiek mamų ir vaikų – tiek ir skirtingų patirčių – manau, auginant vaikus nebūna dviejų identiškų atvejų. Net, jei auginami dvyniai.