Gyvenimą atskirai pora pasirenka ne tik siekdama nuslėpti jausmus nuo kitų. favim.com nuotr.

Tęsiu pasakojimą apie švediškus ryšius ir galimus jų atitikmenis Lietuvoje.

Pirmojoje trilogijos dalyje pristačiau sugyventinius, arba švediškai – sambo.

Kitas įdomus statusas, tiesa, ne toks oficialus kaip sambo, yra särbo (tai  – särskilt boende, žodžių, reiškiančių „gyvenantys atskirai“, trumpinys).

 

Gyvenimą atskirai pora pasirenka ne tik siekdama nuslėpti jausmus nuo kitų. favim.com nuotr.

Atskirai gyvena ir sutuoktiniai

Särbo vadinamos poros, gyvenančios atskirai.

Jų santykiai glaudūs, tai yra, tokias poras sieja ne vien platoniška meilė ar tiesiog seksas.

Tačiau särbo yra nusprendusios nesidalinti bendra buitimi ir kiekvienas gyvena savame būste.

Įdomumo dėlei reikia pasakyti, kad tokį gyvenimo būdą propaguoja netgi kai kurios susituokusios ir bendrų atžalų turinčios poros.

Nenoras traumuoti vaikų

Kas skatina du vienas kitą mylinčius žmones nesidalinti bendra buitimi?

Priežastys gali būti įvairios.

Neretai bendros buities atsisakoma tuomet, kai vienas iš mylimųjų arba abu tebeturi kartu gyvenančių vaikų, gimusių iš ryšių su kitais žmonėmis. Esą, nesinori trikdyti antrosios pusės atžalų, badant jiems akis savo artimais santykiais.

Kad apsigyventų drauge, vienam iš partnerių tenka persikraustyti pas kitą. Kai kurie švedai nuogąstauja, kad toks kraustymasis gali traumuoti jų vaikus, ypač gimusius su ankstesniais partneriais.

Kad taip nenutiktų, apsisprendžiama, bent jau kol mažyliai ūgtelės, pagyventi atskirai.

Manau, kad porų, nesiryžtančių pradėti bendro gyvenimo kartu dėl to, kad netraumuotų vaikų iš ankstesniųjų santuokų, yra ir Lietuvoje, tik galbūt šiek tiek mažiau.

Kad buitis negesintų aistros

Sprendimą būti särbo lemia ir mažiau kilnūs motyvai.

Kartais tokį gyvenimo būdą renkasi asmenys, turėję nekokios gyvenimo drauge su ankstesniais partneriais patirties ir bijantys dar kartą nudegti.

Gyventi atskirai nusprendžiama ir dėl to, kad mylimieji dirba skirtinguose miestuose (reikia neužmiršti, kad Švedija – viena iš ilgesnių Europos šalių, kur atstumai tarp miestų paprastai esti kur kas didesni, nei Lietuvoje).

Poros gyvenimą atskirai renkasi ir dėl to, kad nenori varžyti vienas kito laisvės ir gesinti aistros buities rūpesčiais. Juk kartais jausmai atvėsta, kai žmonės apsigyvena po vienu stogu ir nugludinti kampus pavyksta, deja, ne visiems.

Kad ir kaip iš pirmo žvilgsnio keistai mums atrodytų gyvenimas atskirai, vis dėlto, jis populiarėja Švedijoje.

Teigiama, kad dabar tokį gyvenimo būdą praktikuoja kone 5 procentai švedų.

Įdomu, kiek atskirai gyvenančių porų esti Lietuvoje ir kokios pagrindinės priežastys skatina juos nesirinkti bendros buities?

(Bus daugiau)