Vieni sako, kad pirmiausia žmogus išmoksta bet kuria užsienio kalba keiktis, o tik po to – kalbėti. Kiti priduria, kad visame pasaulyje populiariausi keiksmažodžiai – rusiški. O ar žinojote, ką iš tikrųjų reiškia tokie žodžiai kaip „sterva“, „idiotas“, „durnius“ ar „lochas“?
Pavyzdžiui, žodis „sterva“ Dalio rusų kalbos žodyne apibūdina dvėselieną, pūvančią  mėsą. Vėliau „stervomis“ imta vadinti žemos moralės, savo kūnu prekiaujančias moteris.  Dabar „stervomis“ dažnai vadinamos šiuolaikiškos, sėkmingos, savarankiškos moterys „femme fatale“.
Na, o graikų kilmės žodis „idiotas“ iš pradžių neturėjo nieko bendra su psichine negalia ir reiškė „privatų asmenį“.  Vėliau tuos, kurie vengė dalyvauti politikoje, vadino „idiotes“ – žmonėmis, kurie paiso tik savo asmeninių interesų.  Savaime suprantama, kad jų niekas negerbė ir ilgainiui žodis įgijo naują prasmę – nemandagus, neišsilavinęs, neprotingas žmogus.  Romėnai „idiota“ vadino jau kvailius.
O štai  „durnius“ nebuvo įžeidžiantis žodis. XV–XVII a. dokumentuose šis žodis buvo  naudojamas kaip … vardas. Taip buvo šaukiami ne kaimiečiai, o žinomi ir gerbiami žmonės, kuriems durniaus vardas buvo suteikiamas kaip antrasis, ne bažnytinis vardas.  Pavyzdžiui, anuomet buvo normalu išgirsti žmogų prisistatant „kunigaikštis Fiodoras Semionovičius Durak Kemskis“.
Žodis „lochas“ prieš kelis šimtmečius buvo vartojamas tik Rusijos šiaurės gyvenančių tautų ir juo buvo vadinami ne žmonės, o … žuvys.  Turbūt, teko girdėti, kaip lašišos plaukia į „dauginimosi“ vietas prieš srovę.  Pasiekusios reikiamą vietą ir atlikusios misiją, žuvys būna išsekusios, be jėgų, susižeidusiosi į aštrius akmenis ir galinčios plaukti tik pasroviui. Ši bejėgė žuvies būsena, kuria skuba pasinaudoti žvejai, ištraukdami lašišą iš vandens plikomis rankomis,  ir vadinta „apsilochinimu“. Tik gerokai vėliau šį žodį ėmė vartoti keliaujantys prekeiviai – „lochais“ jie vadino lengvai apgaunamus valstiečius.