Kaip mes ieškojome pramogų vandenyje

Foto: Lorna

Klaipėdiečiai seniai skundžiasi, kad mieste nėra pakankamai vietų poilsiui vandenyje su šeimos nariais. Dažnas su pavydu žvelgiame Vilniaus ar Druskininkų pusėn, kur veikia ne tik modernūs baseinai, bet ištisi vandens pramogų parkai.

Rudens pradžioje su dukra ėmėme ieškoti varianto, kaip sakoma – iš to, kas yra. Dar Egipte išmokusi plaukti mano trečiokė norėjo tiesiog paplaukioti. Aš norėjau lengvo „relakso“ – po kūdikio gimimo periodiškai kamavo galvos skausmai, gyvenimas budėjimo režimu reikalavo fizinės iškrovos ir atsipalaidavimo. Vadinasi, mūsų poreikius turėjo patenkinti nedidelis, bet pakankamai erdvus baseinas, kuriame būtų įmanoma plaukti mano devynmetei dukrai. Mama svajojo apie sukūrinę vonią, o gal dar kokius nors vandens srovių masažus.

Tėčiui palaiminus mūsų norus, ėmiau per visagalį „google“ ieškoti „šlapių“ vietų Klaipėdoje. Žinojau, kad baseinas veikia „Amberhotel“.Taip pat žinojau, kad vietos ten nemažai, bet ir plaukiojančių – daug. Nusprendžiau informacijos netikrinti ir ieškoti toliau. Grįšiu prie šio varianto, jeigu nieko geriau neberasime.

„Dinamo“ baseino variantą atmečiau iš savanaudiškų kėslų – norėjosi poilsio ir ramybės, be linksmų vaikų čiauškėjimo, šokinėjimo, nardymo ir t. t.

Kadaise lankyti vandens aerobikos užsiėmimai „Spa Sothy“ centre patiko, bet erzino ankštas persirengimo kambarėlis, kur rengiantis nepažįstamos moterys turi nosį įremti viena kitai kone į minkštąją. Šis variantas taip pat atkrito.

Norėjosi išbandyti, kaip rašė spauda, neseniai iš pagrindų už daugiau kaip keturis milijonus litų sutvarkytą ir jau atidarytą „Gintaro“ baseiną. Tačiau paaiškėjo, kad paprastiems mirtingiesiems ten – ne vieta, nes sporto centras modernizuotas sportininkų reikmėms.

Išsiaiškinau, kad nedidelius baseinus su pirtimis jau turi ne vienas viešbutis ar svečių namai Klaipėdoje, tačiau mokestis imamas ne nuo žmogaus, o už laiką. Mums dviese pasiturškti vandenyje už 200-300 Lt su pirtimis, sutikite – brangoka.

Galop internete aptikome informaciją, kad beveik prieš metus „Lornos“ centre pradėjo veikti terapinis baseinas. Apsilankymas – pagal išankstinę registraciją. Vadinasi, daug žmonių nebus. Kaina – pusšimtis litų mums dviems vienai valandai. Įsigijus abonentą – pigiau. Dvi pirtys, kaskados, povandeninės srovės…

Paskambinau, užsirašiau. Taip šis baseinas tapo mūsų šio rudens atradimu. Per kelis mėnesius, kuriuos lankomės terapiniame baseine, vienu metu daugiausia dalinomės erdve daugiausiai su šešiais žmonėmis. Baseinas – nedidelis, jį perplauki ramiai vos per keliasdešimt sekundžių, tačiau įvairios vandens terapinės procedūros, kurias tu gali pasirinkti pats vos paspaudęs mygtuką, atperka šį trūkumą.

Tiesa, kelis kartus suerzino vėsus vanduo – termometras rodė 27-28 laipsnius. Klausėme administratorės, ar negalima vandens temperatūros padidinti. Sulaukėme atsakymo, kad temperatūrą reguliuoja kompiuteris, nustatymus ji neturi įgaliojimų keisti, bet būtinai perduos atsakingiems asmenims apie mūsų pageidavimus. Mat pagal higienos normas, vandens temperatūra turėtų siekti 29 laipsnius. Kai atėjome už savaitės, situacija pasikeitė – administratorė atliko tai, ką žadėjusi.

Savaitgaliais visada dirba ta pati maloni, brandaus amžiaus administratorė, kuri visada ateis ir paklaus, ar viskas gerai, ar nieko netrūksta. O geras žodis, kaip žinia, ir šuniui malonus.

Kelią iki rūbinės reikia įveikti lauko avalynę „įvilkus“ į celofano maišelius – tapkeles. Atrodytų, kad ta apsauga – vienkartinio naudojimo, nusimovus išmeti į čia pat esančią šiukšliadėžę. Tačiau sprendžiant iš to, kad gali nusičiupti šliapą, žemėtą, suplyšusią tapkelę iš tos šiukšliadėžės vienkartinis apavas ištraukiamas ir sudedamas į krepšelį atgal.

Rūbinė – nedidelė, bet tai nekelia nepatogumų, nes vienu metu daug lankytojų neįleidžiama. Ten – viskas, ko reikia: užrakinamas tualetas, keli „vėjeliai“ plaukams džiovinti, dušai. Ča pasitinka užrašai, kad šlapintis draudžiama. O nuėjus į baseino teritoriją, ant durų puikuojasi lipdukas, kad nusišlapinus į vandenį „kaltininką“ lydės vandenyje dėmė, mat vandenyje esama tam tikrų cheminių medžiagų. Tikrinti nesiryžome, bet ir nematėme nė karto, kad kokia dėmė atsirastų šalia bet kurio kito lankytojo…. Ką gi – baseinas nedidelis, bet galime būti ramios – šlapimo jame nėra.

Pirmus kelis kartus veikė tik turkiška pirtis, romėniška buvo išjungta. Vėliau įsitikinome, kad ir gerai – pastaroji mums nesukėlė jokio įspūdžio. Nei šilta, nei drėgna. O turkiška pirtis pagal mūsų ir kitų lankytojų, su kuriais netrukome susipažinti, skaičiavimus, pakuriama kas pusvalandį. Tada į ją ir lekiam, nes kitu metu pirtyje – tiesiog šilta ir tiek. Kadangi turkiška pirtis nėra tokia karšta, kaip, tarkime – suomiška ar rusiška, ją pamėgo ir mano dukra.

Vėliau įsitikinome, kad tai – dar ne viskas, ką gali pasiūlyti terapinis baseinas: anksti temstant, užsidega jaukus apšvietimas, groja rami foninė muzika. Po baseino ragavome ir registratūroje siūlomų deguonies kokteilių.

Mes radome, ko norėjome. Juolab kad pastaruosius kelis mėnesius baseine lankysimes pigiau, nes prisipirkome grupinių apsipirkimų svetainėse siūlytų kuponų, garantuojančių pigesnį apsilankymą.

Gal iš tiesų neverta skųstis, kad Klaipėdoje nėra galimybių laisvalaikiui vandenyje? Tereikia pagalvoti, ko norite ir išbandyti vieną iš esamų pasiūlymų. Tai – ne didžiuliai vandens pramogų parkai, bet gal netolimoje ateityje nusipelnysim turėti Klaipėdoje ir tokį?..

Written by Natalija Mogučaja

Kad gyventų visavertį gyvenimą, ji privalo mylėti, kurti ir rašyti.Tokia jau Dvyniška prigimtis. Dviejų vaikų mama 10 metų dirbo žurnaliste, penkerius metus gilinosi į viešųjų ryšių ir rinkodaros sritis. Tačiau didžiausia vertybė visada buvo šeima.

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *