Yra labai daug įvairių metodų, kuriuos galime panaudoti, mokydami vaikus kalbėti bei plečiant jų žodyną. Viena paprasčiausių – knygelės su paveikslėliais. Jau esu apie jas rašiusi tinklaraštyje. Dabar tik priminsiu, kad mažiausiems labiausiai patinka knygos, kuriose jie gali atpažinti daiktus ir situacijas, o vyresniesiems reikia jau sudėtingesnių siužetų. Pasikartosiu dar sykį, bet vaikams labai puiki paveikslėlių knyga yra … katalogas ar reklaminis bukletas. Mūsų dukros mėgdavo supermarketo leidinukus, o kai nežinodavo, kas pavaizduota, tvirtai sakydavo: „Produktas”. Iš dvimetės lūpų šitas žodis skamba labai solidžiai.

Maždaug iki trijų metų vaikams visai nereikia kažkokių sudėtingų istorijų – užtenka paveiksliukų su pora sakinių, bet vyresniems jau įdomu ilgesnės, nebūtinai iliustruotos istorijos. Milda (4 m 8 mėn) kas vakarą prašo trijų pasakų. Dvi dažniausiai būna tos pačios: apie katinėlį ir gaidelį bei Mašenka ir lokys. Trečioji pasaka priklauso nuo tos dienos nuotaikos. Jau mintinai mokam visą „Labanakt, vaikučiai” knygą.