Jau greit, kaip ir kasmet, važiuosim pas tėvukus kūčiavoti. Ten visada ištraukiama balta, iškrakmolyta lininė staltiesė, tėvukas parneša gniūžtę šiaudų, o kūčios prasideda laužiant plotkelę ir kalbant maldą už praėjusius metus, su gerais ir blogais patirtais dalykais.

Kaip ir pas visus ant stalo yra dvylika valgių – aguonų piene plaukioja kepti kūčiukai (šliužiukai, taip vadindavom mes, dabar vadina mūsų mergaitės), silkė, žuvis, duona, virtiniai su grybais, vaisiai, kanapynė su karšta bulve, riešutai.
Steffenz/Flickr.com nuotr.

Visad valgom ramiai, lėtai, stengiamės paragauti visų valgių – ne tiek dėl prietarų, bet todėl, kad pasidžiaugti mamos darbu. Pasak įvairių prietarų – kas pavalgo pirmas – tas bus kitais metais greitas, o kas valgo ilgiausiai – ilgiausiai ir gyvens (panašu, kad šitas prietaras turi sveiką pradą – juk jei ilgai valgai, gerai sukramtai).

Be to pasikalbam apie praėjusius metus, apie būsimųjų metų planus. Pasidžiaugiam, kad už stalo sėdom visi arba daugiau – šiemet bus ir Joriukas, geru žodžiu paminim išėjusius.Visad gale stalo dedam tuščią lėkštelę jiems…