Mėlynoji ragana susirangė savo mėgstamam fotely ir tyliu ramiu balsu ėmė sekti pasaką saulės zuikiui: „Kadaise Žemėje gyveno daugybė angelų. Angelai buvo geri ir visada padėdavo žmonėms. Išmokė juos užkurti ugnį, nupiešti jūrą, išauginti gražiausias gėles. Jie padėdavo žmonėms, supdavo jų vaikus ir pasakodavo gražiausias pasakas apie tolimus kraštus. Tos istorijos numalšindavo skausmą, paglostydavo širdį. Visad būdavo šalia su šiltu žodžiu, paguoda ir mažais stebuklais. Tam jie ir angelai…“
Jie ir dabar gyvena tarp mūsų ir pasirodo tada, kai sunkiausia. Pažiūri mums į akis, nusišypso ir, padėję įveikti bėdas, išnyksta, taip ir nepasakę iš kur atsirado. Jūs tikriausiai angelus pažįstat, ne? Tai atidžiau dairykitės. Kaip galite sakyti, kad angelų nėra ir aš viską išsigalvojau, jei net neprisimenat jų veidų. Prisimenat, kai pamiršot viryklę ir kažkas truktelėjo Jus už rankos – grįžk, arba kai buvo sunku visai nepažįstamas žmogus dovanojo jums rožę… Šiaip sau, laimei…
Taigi apie ką čia aš? A, apie angelus. Taigi kadaise Žemėje gyveno labai daug angelų…
[…] esi girdėjęs pasaką apie mėlynąją raganėlę? Aš esu. O šiandieninė jos istorija buvo apie angelėlius. Būtinai […]
Norėjau parašyt komentarą pas pačią, bet kažkas ten nevyksta – užlūžta. Ačiū, maniau, kad pasakos niekam nepatinka.
Sveiki,
ar galeciau jusus pasaka – nepasaka apie angelus panaudoti asmeniniams tikslams? Noreciau panaudoti teksta, siusdama palinkejimu angela draugams, nes pasaka labai jau jauki ir silta !
Ačiū už gerus žodžius ;) Parašiau laiškelį.
[…] – personalizuoti užduotis būtent mūsų kolektyvui, kelėtą idėjų pasiskolinau iš pasakų nepasakų, kitų […]
man tik N/D reikejo ;D