Knygos, knygos ir dar kartą knygos.. Be jų skaitymo mes bukėjame, o skaitydami tik tobulėjame. Man, kuriai teko, nors ir trumpai (tris semestrus) “paragauti” lietuvių filologijos ir švedų kalbos studentės duonos, knygos plečia mąstymo ir samprotavimo ribas, lavina vaizduotę ir priverčia pasinerti į visišką relaksą. Be knygų skaitymo kartais jaučiuosi lyg esanti nuoga, vis trūksta to peno dvasiai ir sielai.
Apie Paulo Koeljo fenomeną rašiau jau anksčiau. Šį kartą noriu pristatyti dar viena alternatyvą šiam Brazilijos fenomenaliam produktui – tai Loreno Gunelio “Dievas visada keliauja incognito”. Lyginant su P.Koelju, L. Gunelis išsiskiria kokybe prieš kiekybę – jis tėra parašęs tik dvi knygas – viena iš jų yra „Laimingas žmogus“, kuri buvo išleista 2008 metais ir kviečia skaitytojus į laimės paieškas Balio saloje.
Lorenas Gunelis, kuris turi ekonomikos ir tarptautinės prekybos magistrų laipsnius, Kalifornijos universitete Santa Kruze būsimiems verslininkams dėsto asmeninio tobulėjimo kursus, kuriuos grindžia savo filosofija, psichologija bei PNL (pranc. la programmation neuro-linguistique) principais. Neurolingvistinis programavimas (NLP) – tai yra garsiausia ir kontroversiškiausia taikomosios psichologijos atmaina, kurios tikslas yra sukurti kuo daugiau komunikacijų, elgesio strategijų (schemų), padedančių išlaisvinti žmones nuo riboto ir siauro mąstymo, taip pat atsikratyti žmones kankinančių fobijų arba net pagydyti depresijas. Ir visa tai sugeba dar penkiasdešimtmečio nesulaukęs autorius! Senukui P.Koeljui galbūt jau metas į pensiją, nes jo kūryba manęs nebežavi.
Romanas „Dievas visada keliauja incognito“ – tai neįtikėtina vieno asmens gyvenimo istorija, „pagardinta“ subtilia psichologine savianalize, kuri skaitytojus veda tobulėjimo ir savęs pažinimo link. Tačiau svarbiausia tai, kad daugumą šiame romane pateiktų vertingų idėjų ir patarimų galima drąsiai pritaikyti ir mūsų kasdieniame gyvenime, sprendžiant asmenines ar netgi darbines problemas.
Autorius teigia, kad rašydamas siekė perteikti savo patirtį ir žinias, gautas iš neurologijos specialistų ir išminčių, kuriuos sutiko keliaudamas. Rašytojas nesiekia pateikti skaitytojams genialaus laimes recepto. Būtent ši autoriaus “atstūmimo” nuo skaitytojų riba, mane ir sužavėjo, bei suintrigavo. Rašytojas siūlo atsipalaiduoti ir į daug ką pažvelgti kitaip. Nustebsite, kiek daug artimo sau rasite. Rekomenduoju šią knygą vasaros atostogoms. Grįšite ne tik įdegę, pailsėję, bet ir patobulėję. Skanaus skaitymo!
Baisi knyga. Neverta jos skaityti. Nesąmonių kratinys.