Kasdien visi ir visur naudoja naujausias technologijas: telefonai, kompiuteriai ir, žinoma, internetas. Tačiau vis dar yra ir tokių, kurie gali būti palaikyti senamadiškais, nes skaito įvairiausias knygas, kurios matomos ne kompiuterio ekrane, o apčiuopiamos savo popieriniame pavidale. Viena iš tokių knygų pateko ir į mano rankas – „Paslapčių dienoraštis“. Tačiau ji unikali ne savo turiniu, o išskirtine idėja. Panašiai kaip knygoje ,,Viskas ką vyrai žino apie moteris“ (,,Everything men know about women“), joje nėra nieko, išskyrus tam tikras citatas.
Tiesa, mokslininkai labai dažnai ginčijasi dėl dienoraščių rašymo naudos, o kai kurie iš jų net atlieka tyrimus, kuriuose esą aptinkama tiesioginė žala sveikatai. Tačiau ir Lietuvoje žmonės yra skatinami rašyti dienoraščius, nes pastebimi pasikeitimai, kurie yra naudingi. Net sergantiesiems vėžiu siūloma juos rašyti, nes taip padedama ne tik susitaikyti su liga, bet ir susitvarkyti su kitomis savo emocijomis. Manoma, jog dienoraščiuose „išliejamos“ neigiamos emocijos yra lengviau nuslūgstančios, o džiugūs išgyvenimai ir emocijos išlieka ilgiau. Tai patvirtina, liaudies išmintis, kuri teigia, jog pasidalytas liūdesys – pusė liūdesio, o pasidalytas džiaugsmas – dvigubas džiaugsmas. Tai pastebime peržvelgę internetines plotmes, kuriose neštukės rašo dienoraščius apie tai, kaip joms sekasi laukti savo mažųjų stebuklų arba aptinkame skelbiamus dienoraščių konkursus.
O kasdieniniam dienoraščio rašymui labai tinka „Paslapčių dienoraštis“. Tai kieto viršelio, iliustruota ir net 408 puslapių knyga, kurios, jei paskaičiavote, užteks daugiau nei metams. Naudinga, kad maždaug kas mėnesį skiriamas puslapis ar du užrašams, kuriuose galima susidaryti naujo mėnesio planus ar tiesiog prisiminti jau praėjusio mėnesio džiaugsmus. O ir pozityvumo šiam dienoraščiui netrūksta. Jau minėtose citatose dažnai siūloma neužstrigti vienoje vietoje ir judėti pirmyn, jei sunku kreiptis į šalia esančius ir panašiai. Tiesa, kartais jų atitikimas su gyvenime susiklosčiusiomis situacijomis tiesiog stulbinantis, o ir pačios knygos suteikiamas palaikymas yra labai naudingas.
Žinoma, jei bijote ar nenorite gilintis į savo problemas ir kylančius kitus sunkumus, visada galite rašyti tiesiog padėkojimus. Remdamasi asmenine patirtimi dienoraščių rašyme, kuri jau siekia turbūt šešerius metus, galiu drąsiai teigti, jog ši knyga tiks ir tokiam dienoraščio rašymo pobūdžiui.
Taigi, jeigu Jums norisi pasigilinti į savo asmenybės klodus ar tiesiog nesinori savo vargais ir džiaugsmais dalintis su kitais ar tų kitų tiesiog nėra, siūlau Jums puikią išeitį – rašyti dienoraštį. O knyga storu kietu viršeliu visada praktiškesnė už storą sąsiuvinį, kurio lapai gelsta, o kampai bei kraštai plyšta ir trinasi. Taigi, rekomenduoju pabandyti – „Paslapčių dienoraštį“, kuris lyg ir įpareigoja jus rašyti kasdien.
