Abortas – tai moralu ar ne? Ar tai etiška šeimos planavimo ir gimstamumo reguliavimo priemonė? Labai aštrus ir daugeliui skaudus klausimas. Ypač tuo atveju, kai pavyzdžiui išžaginimo metu pastojusi moteris turi rinktis – gimdyti ar daryti abortą. Tačiau palikime šį klausimą kol kas atvirą. Yra dvi stovyklos, kurios, mano manymu, pakankamai tvirtai argumentuoja savo pozicijas. Šiandien norėčiau pakalbėti apie anokio profesoriaus (?) poziciją, teigiančią, kad:
kūdikiai dar nėra asmenybės ir „neturi moralinės teisės gyventi”. Akademikai teigia, jog tėvams turėtų būti leidžiama nužudyti savo vaiką, jei, pvz., gimus paaiškėja, kad jis neįgalus.
Straipsnis publikuotas žurnale „Journal of Medical Ethics”. Kaip jums tokia pozicija? Juk labai stengiantis galima pagrįsti ir poziciją, kad vaikas, nesugebantis mokytis bendrojo lavinimo mokykloje irgi gali būti „abortuotas po gimimo”. Su apribojimais, žinoma, taip iki kokių 6 metų amžiaus. Psichologai, kada ten galutinai susiformuoja asmenybė ir įgyjama moralinė teisė gyventi?
Baisiausia, kad tokie išvedžiojimai vyksta tendencingai ir su pagreičiu. Štai viena psichologijos profesorė feministė, irgi beje iš Didžiosios Britanijos, įrodinėjo, esą „lytinis aktas žemina moterį”, o gimdymas yra lygių galimybių principo pažeidimas. Ir tokie dalykai vyksta, kai visuotinai pasaulyje siekiama panaikinti mirties bausmę už bet kokius nusikaltimus (kas mano manymu yra teisinga), ir gyvūnais rūpinamasi labiau nei žmonėmis. Netikite? Pasidomėkite, kokie reikalavimai galioja fermoms, kuriose auginami gyvūnai mėsai. Prisiminkite, kiek ispanai kovojo, kad nebūtų uždrausta korida.
Taip pat vakar Europos Komisija paskelbė ketinanti uždrausti skersti gyvulius pagal arabų „halil” ir žydų „kosher” tradicijas, nes tai, esą, pažeidžia gyvūnų gerovės teises. Įsiklausykite: gyvūnų.
O ką tik gimusį kūdikį, jei jis tėvams nepatiko, galima nužudyti. Tik žudynes pavadinkime abortu… po gimdymo. Juk „abortas” – toks nekaltas žodis. Kasdien per televiziją ir kitas žiniasklaidos priemones visuomenei bandoma įteigti, kad abortas – ne žmogžudystė, o normali medicininė procedūra.
Laimei, mastančių žmonių dar liko.
Daktaras Trevoras Stammersas, vadovaujantis medicinos etikos skyriui St Mary’s universiteto koledže stebisi: „Jeigu motina uždusina savo kūdikį su antklode, mes sakome „nieko tokio, ji galės pagimdyti dar vieną”. Ar mes norime, kad taip nutiktų?”
Komentuodamas terminą „abortas po gimimo”, T. Stammersas pridūrė: „Tai tik žodinė manipuliacija, kuri neturi nieko bendro su filosofija. Aš galėčiau kalbėti apie abortus nuo šiol kaip apie vaikžudystę iki gimimo”.
Taigi, ką manote jūs – ar abortas – tai viso labo normali kontracepcinė priemonė (nekalbėkime apie visišką abortų uždraudimą – manau, kad tai būtų nelogiškas žingsnis – tiesiog reikia šviesti ir informuoti visuomenę)? Ar legalizuoti abortus po gimdymo? Kodėl to neatlikus kokiam nors 40-mečiui žudikui maniakui, užuot jį maitinus neapibrėžtą laiko tarpą?
Parengta pagal delfi.lt straipsnį (citatos iš ten pat).
Straipsnio foto ir daugiau informacijos, kaip atliekamas abortas – Laukinės dienoraštyje.
P.S. Straipsnio iliustraciją pašalinau, kadangi mūsų auditorijai ji gali būti per „stipri”. Nuoroda į foto – čia. Dėmesio: N-18!
Ar pasisakysime už tai, kad abortas būtų legalus iki 6 metų amžiaus, o gyvūnais būtų rūpinamasi labiau nei… http://t.co/KKGy514c
Dainiau tu savo straipsnyje berods nepaminėjai šios citatos „Moralinis kūdikio statusas lygiai toks, kaip vaisiaus – abu neturi savybių, kurios pateisina individo teisę gyventi“, bet aš tai perskaičiau deljio straipsnyje ir vis mąstau o nuo kokio amžiaus mes (žmonės) ir kokiu būdu įgauname savybes, kurios pateisina teisę gyventi.