Mano mažas žvirbleli,
Palieku tau takeli,
Tą vienintelį tikrą tarp aibės kitų.
Kad keliautum pirmyn ir nors kartą suklupus,
Pasakyti galėtum: „Aš žinau, kur einu. “
Mano aukso krisleli,
Dovanoju tau tylą,
Bet ne tam, kad sudrumstum ją savo juoku.
Kad girdėtum tyloj savo sielą prabylant,
Apie tai, kas vertinga tarp aibės niekų.
Tau, nerimstanti siela,
Palieku baugią tamsą,
Bet ne tam, kad drebėtum pasaulio baubų.
Tam, kad gero žmogaus šiluma begalinė
Šviestų tau ir kitiems mėnuliu nuostabiu.
Nuostabi dovana :)