Paulo Coelho - Alchemikas
Paulo Coelho - Alchemikas
Foto: infosur/hoy

Šis fenomenalus Brazilijos rašytojas ilgą laiką buvo vienas mano mėgstamiausių autorių. Mane žavėjo P. Koeljo gyvenimo istorija – nesuprastas tėvų dėl savo talento, jis blaškėsi po pasaulį, ieškodamas savęs pažinimo, tačiau giliai širdyje šis rašytojas visada žinojo ir jautė, kad jo Asmeninė Legenda (pašaukimas) yra rašyti ir tuo dalintis su visu pasauliu. Nesuklysčiau teigdama, kad P. Koeljo kūrybinis kelias buvo labai duobėtas ir ne rožėmis klotas, tačiau po visų patirtų išgyvenimų ir nuotykių, jis nudžiugindavo savo ištikimus gerbėjus vis nauju kūriniu. 1982 metais buvo pristatyta šio rašytojo pirmoji knyga – ,,Pragaro archyvai“, kuri, deja, pasisekimo tarp skaitytojų nesulaukė. Šlovės valanda išaušo 1988 metais, išleidus ,,Alchemiką“, kuris buvo įrašytas į Gineso rekordų knygą kaip į daugiausia kalbų – net 71, išversta knyga autoriui tebesant gyvam. Šiuo metu mūsų knygynus pasiekė naujausias brazilų rašytojo kūrinys ,,Alefas“, kuris taip pat „muša“ pardavimo rekordus visame pasaulyje. Kodėl P.Koeljas toks populiarus? Jo sėkmės formulė yra labai paprasta – vidinės laimės ir laisvės, amžinojo gyvenimo, bei tikros meilės paieškos buvo įdomios visais laikais, o kur dar ta mistika, magija, burtai ir kiti elementai iš pasakų? Kad ir kaip būtų įdomų skaityti šio rašytojo kūrinius, aš nebesidomiu P.Koeljo bibliografija, nes nebenoriu būti naiviai apgaudinėjama, siūlant saldžiai įpakuotą brazilišką produktą. Atvirai pasakius, aš radau alternatyvą P. Koeljui – tai čekų literatūros genijus – Milan Kundera.

Šio rašytojo autobiografija yra daug spalvingesnė ir intelektualesnė nei P. Koeljo. Nuo pat vaikystės M. Kundera mokėsi skambinti pianinu, pirmuosius eilėraščius sukūrė dar besimokydamas vidurinėje mokykloje, po Antrojo pasaulinio karo rašytojas dirbo prekeiviu ir džiazo muzikantu, taip pat priklausė radikaliam politiniam pasipriešinimo judėjimui – Prahos pavasariui. Po šio judėjimo M. Kunderai uždrausta leisti knygas. Romanai buvo uždrausti ir tuometinėje Sovietų Sąjungoje. Šis čekas labiausiai išgarsėjo romanu ,,Nepakeliama būties lengvybė“,kuriame pagrindinė veikėja yra Meilė tarp dviejų žmonių ir netgi šuo turi teisę į meilę. Dėl knygos ,,Juoko ir užmaršties“ knyga, paradoksų meistras M. Kundera neteko Čekoslovakijos pilietybės, tačiau gavo Prancūzijos pilietybę. Pripažinimą tarp skaitytojų M. Kundera pelnė išleisdamas trumpų istorijų rinkinį, kuris buvo pavadintas ,,Juokingos meilės“ (parašytas 1958 – 1968 m.).

Ir P. Koeljas, ir M. Kundera savo kūriniuose gvildena žmogaus būties, jo egzistencijos prasmės ir vidinės harmonijos temas, tačiau skiriasi šių temų pateikimo būdai. P. Koeljas gyvenimą piešia tik šviesiomis spalvomis – juk braziliška prigimtis jam kitaip ir neleistų suvokti aplinkinį pasaulį, o M. Kundera į viską žiūri cinišku ir šaltu, tikro užsigrūdinusio europiečio žvilgsniu. Todėl kyla klausimas – kam ieškoti prasmės kažkur Brazilijoje, jei ji šalia mūsų – Europoje? Galbūt jau metas mums nusiimti rožinius akinius ir gyventi taip, kaip mus mokė protėviai?

Pagal wikipedia ir wikipedia.

Vertimai