Labai dažnai kalbama apie priklausomybę narkotikams, alkoholiui, kavai. O ar žinojote, kad ne mažiau pavojinga priklausomybė – priklausomybė cukrui? Beje, jos netgi sunkiau atsikratyti nei kitų.
Cukrus turi neįtikėtinai daug galių sukelti teigiamas emocijas. Labai dažnai, norint numalšinti stresą, liūdesį ar atsikratyti įtampos, griebiamės būtent jo. Cukrus yra serotino (dar vadinamo laimės hormonu) gamintojas. Taigi natūralu, kad suvalgius kažko saldaus, organizme atsiranda daugia insulino. Vadinas, ir įtampa atslūgsta. Cukraus griebiamasi, kai žmogus pasijaučia nemylimas, išduotas ar apgautas. Tada čiumpa ledus, saldainius. Tai vėl, pasak mokslininkų – natūralu, nes meilės centras priklausomas nuo smegenų stimuliacijos.
Staigūs cukraus pokyčiai kraujyje gali sukelti nelabai malonius padarinius – nuolatinius galvos skausmus, nuovargį, nuotaikų kaitą. Nemažinant cukraus kiekio – nutukumias, diabetas, širdies ligos. Vadinasi, saldumas turi ne tik gebėjimą sukelti malonumą, bet ir ne tokias „saldžias” pasėkmės.
Pagal statistiką, žmonės suvartoja 36 kg cukraus, kurio didžioji dalis yra paslėptu pavidalu – desertuose, gėrimuose, saldžiuose sūreliuoe ir pan.
Beje, ne taip retai pamatysite, kad moterys nededa cukraus į arbatą, bet suvalgo kekę vynuogių (o tai tas pats, kas 20 šaukštelių cukraus).
Nereiktų labai susižavėti ir cukraus pakaitalais. Organizmas, gavęs saldumo, iš sykio rošiasi priimti ir energiją, kurią suteikia cukrus, bet… pasijunta tarsi apgautas. Kai kurie saldikliai žymiai saldesni už patį cukrų, o kai kurie netgi nuodingi – tarkim, aspartamas laikomas kancerogenu.
Taigi tokių faktų prisiskaičiusi, nusprendžiau truputį kontroliuoti saldžiąsias dienas. Pas mus namuose Saldi diena – sekmadienis. Tada kepame pyragą, vaikai gali valgyti saldainius ir džiaugtis įvairiais saldumynais. Šią idėją pasikolinau iš Belgijos – kai 8 mėnesius gyvenau šeimoje. Ten vaikams galima valgyti saldumynus vieną kartą per savaitę. Ir jokių problemų nebūna. Už tai visas likusias dienas – vaisiai, daržovės.
Beje, atsisakėme ir saldintų jogurtų, gatavų desertinių sūrelių. Bent jau žinau, ką valgo vaikai, kai į jogurtą pasisaldinimui įsideda trintų šaldytų braškių ar naminės uogienės šaukštelį.
Keli būdai, kurie gali padėti atsikratyti priklausomybės cukrui:
Įsipareigokite atsikratyti šiuo įpročiu
Atsikratyti bet kokia priklausomybe galima tik ją pripažinus. Ir tik Jūs pats galite nuspręsti, ar norite sustoti ar ne. Vienas iš neblogų būdų – paskaityti, kas gali būti, jei Jūs nesumažinsite vartojamo cukraus kiekio, kokiomis pasėkmėmis tai gali grėsti. Galite paprašyti šeimos paramos.
Įsiklausykite į savo kūną ir pažiūrėkite, kaip jis reaguoja į cukrų
Raskite kitų būdų nuotaikai pakelti negu gabalas torto. Be to, atkreipkite dėmesį, kaip organizmas reaguoja į vartojamą cukrų ir pamąstykite, ar galite tą pačią jaseną/būseną pasiekti kitaip.
Daugiau mąstykite, ką valgote
Cukrus juk tai ne tik desertai ar saldūs gėrimai. Rafinuoto cukraus rasite daugelyje maisto produktų. Taigi įpraskite skaityti maisto etiketes – jeigu pirmi trys ingredientai – cukrus – nelieskite tokio produkto. Labai dažnai cukrus gudrių maisto pramonininkų vadinamas sinonimais – fruktoze, sacharoze, gliukoze, nektaru. Neapsigaukite.
Galvokite apie pakaitalus
Išmėginkite natūralius cukrus, medų.
Išvalykite organizmą
Paprastai padeda dvi – keturias savaites nenaudoti cukraus, gerti daug vandens.
Taigi, nepersivalgykite cukraus.
Gerų minčių!
O tuos 36 kilogramus cukraus per kiek laiko suvalgo?
nepaminėta straipsnyje, tačiau (sunku patikėti!) – per metus. Tačiau pirminiu pavidalu – labai nedaug. Pvz. mūsų šeima į kavą/arbatą suberia max 15 kg per metus (5 asmenys), vadinasi lieka 5*36-15=165 kg. kitais pavidalais (kiekvienam dar po 33 kg). Tai – vynuogės, vaisiai, sultys, duona, pyragai, kečupas ir t.t. ir t.t.
Dar nepaminėjau, kad labai sunku rasti produktų, kuriuose cukraus nebūtų. Nekalbu apie specializuotus, skirtus sergantiems deabetu, bet apie normalius, kasdieninius produktus.
Pagal
naujausius tyrimus cukrus yra narkotikas ir cukraus priklausomybės
yra sunkiau atsikratyti negu kokaino ir tai yra moksliniais tyrimas
įrodytas faktas. Pelėms buvo leista rinktis cukrų kokainą ar
vandenį ir visos pelės rinkdavosi cukrų. Net ir tos pelės kurios
ankščiau turėjo kokaino labai greitai ‘persijungė’ į cukrų.
Šis komentaras neskirtas pateisinti cukraus vartojimą, bet ar žinote, kad
Ne visas cukrus yra vienodas. Dauguma vaisių turi nemažai cukraus bet
jis nedaro jokios žalos. Nes vaisiai turi skaidulų kurios sulėtiną cukraus įsisavinimą ir duoda mums taip reikalingos energijos. Taip pat vaisiai turi enzimų kurie padeda suvirškinti ir įsisavinti. Tačiau nevertėtų piktnaudžiauti džiovintais vaisiais, nes jie turi daug didesnį cukraus kiekį ir nebeturi enzimų.
Tai gi, gal vynuogių kekė, abrikosas, figa ar kitas saldus vaisius yra šimtą kartų geresnis pasirinkimas nei šokoladas, kad patenkintumėte saldumynų poreikį?
kaip ir bet kur gyvenime – svarbiausia taisyklė SAIKAS ;)
[…] per metus sunaudoja 36 kg rafinuoto cukraus. Kokias pasėkmes tai gali sukelti, jau esu rašiusi anksčiau. Ir kuo daugiau skaitau, tuo daugiau prieštaringų nuomonių išgirstu. Beje, jei norite […]
Teko skaityti idomia knyga apie priklausomybes nuo cukraus. Viena is pagrindiniu minciu ten buvo apie tai, kad jei vienas is tevu motinos nestumo metu vartojo alkocholi, tai vaikas turi kur kas didesne tikimybe tapti priklausomas nuo cukraus. Kartais ta priklausomybe pasireiskia visai ne saldainiu, o alkocholio vartojimu. Tad sugar addiction pavojinga dar ir tuo, kad lengvai galima tapti alkocholiku. Manau, kad tai tiesa, nes mano pacios tevas nevenge taureles, pas mane yra priklausomybe nuo cukraus ir jei neturiu sokolado, tai ” visavertiskai” galiu pakeisti ji vyno taure.
Sauniai jus seimoje susitvarkete su ta ” saldumynu diena”. Kita vertus, 100% apsaugos tikrai nera. Pries kelias dienas mano pazystama amerikiete pasakojo, kad jos mama ypatingai retai duodavo savo 8 vaikams kazka saldaus, nepirkdavo baltos duonos ir stengesi maitinti juos sveikai bei daug sportuoti. Uzaugusi vyriausioji dukra kazkodel igijo priklausomybe cukrui, kurios pastaraisiais metais sunkiai, bet sekmingai atsikrate. Vienas is broliu , priartejes prie penkiasdesimtmecio, netiketai susirgo pirmo laipsnio diabetu, kas tokiam amziuj itin reta…juolab, kad vyriskis sportiskas, nenutukes, beveik negeriantis ir nuo saldumynu nepriklausomas. Dar vienas brolis vos ne kas vakara isgeria po buteli vyno, tik sunku pasakyti ar tai tik bandymas atsikratyti didelio streso rimtam darbe ar ta pati sugar addiction…