Štai antroji Eitnės pasakų-nepasakų apie Raganas dalis. Ramių vakarinių pasiskaitymų mamytėms, tėveliams ir vaikučiams.

Portretai

Pamėginsiu nupiešti visą trijulę žodžiais. Pradžiai, kas jas visas sieja – jas galima pavadinti keistais žmonėmis (na bet todėl jos ir raganos, o ne žmonės). Kiekviena turi kokių nors ypatingų galių ir polinkių. Viena iš didžiausių gėrybių (o gal blogybių) iš Vaizduotės planetos atsivežė sugebėjimą kurti, matyti grožį aplinkoj, mokytis iš pasaulio ir mokyti kitus. Visos mėgsta baltą kavą ir negali gyvent be šokolado (mažos nuodėmės, o kuris iš mūsų be jų). O dabar tai, ką ir pažadėjau – kiekvienos jų portretas.

Žalioji. Jei sutiksite ją gatvėje, nesunkiai atpažinsite iš šypsenos ir nuolatinio skubėjimo. Jei geriau įsižiūrėsite, pastebėsite polinkį į smalsumą. Labiausiai uždega atviros akys, kurios švieste šviečia iš po smailios žalios skrybėlaitės. Suknelė šypsosi tamsiai žaliais ir ochros spalvos dryžiais, ant nugaros kapišonas su kutosais. Tarp jos suknelės klosčių slepiasi daugybė nuostabiausių dalykų: žali mėtų lapeliai, levandos kvapo prisiminimas, devinto sapno uodegelė, mėlyna kėkšto plunksna, pavakarės raudonis, sapnų gaudyklė bei stebuklingi pušų spygliai. Mėgstu stebėti, kaip ji piešia drakonų portretus – susikaupusi, šypsodamasi akių kampučiais – net nuožmiausi atrodo švelnučiai.

Žinoma, jums norisi žinoti – ką gi ji mėgsta? Negi dar reikia klaust – labiausiai, savaime suprantama, savo jūros spalvos vabaliuką (mašinytė tokia mažutė, jei dar nesupratot), iš kurio išlipusi pakaso už veidrodėlio esantį paausį, švelniai patapšnoja per jo stogą ir, pasakius kelius meilius žodžius bei apsisukus ant kulno, grakščiai nužingsniuoja. Ir dar mielą katinėlį Kutosą, kurio uodega labai jau panaši į smiltynų šokliuko uodegą (gal būtent todėl jį ir praminė Kutosu?).

Rausvoji. Nors jauniausia, bet rimčiausia iš visos trijulės. Labai mėgsta visus gąsdinti žuvų taukais (įdomu kokį jų kiekį turėtų nešiotis, jei visus grasinimus įvykdytų). Šiaip miela mergiotė (kas tie keli šimtai metų), ir jei būtų gimus žemės planetoj, greičiausiai būtų prancūzė. Iš jos dvelkia moteriška elegancija ir subtilumas. Be to, jūs jau patikėkit manim, niekas negali prilygti jos verdamai Rožių uogienei.

Apsirengusi Rausvoji nepriekaištingai (kaip ir dera prancūzei) – rausvu sarafanu, kuris dailiai gula ant sidabriškai pilkos palaidinės plačiom rankovėm. Pilkai sidabrinis pasijonis gundančiai žvilgčioja iš po rausvo sarafano padurkų, iš plačių rankovių kartais iškrenta viena kita žėrinti žvaigždė, o rankoje gracingai žybčioja sidabrinis ilgut ilgutėlis kandiklis (atidžiau pasižiūrėję, prie diržo išvysite dailutėlį, siuvinėtą tabako maišelį). Plaukai iškaišyti kaštonų žiedais, o viską vainikuoja valiūkiška rausva smaila skrybėlaitė su plačiais bryliukais.

Mėlynoji. Pati vyriausia iš seserų. Ji šiek tiek išsiblaškius, tačiau net ir tai nebestebina, kai geriau ją pažįsti – juk kalną dalykų reikia nuveikti vienu metu. O būti daugybėje vietų vienu metu sunku netgi raganai…

Mėlynoji dar ir dėl to, kad be galo be krašto mėgsta mėlyną spalvą – be didžiulės rugiagėlių puokštės jos net neįmanoma įsivaizduoti. Rugiagėlių mėlio suknelė su lietuviško pajūrio gelsvumo smėlio spalvos apykakle ir apvadais, atvirais pečiais ir ilgom rankovėm, į įmantrų kuodą suregzti plaukai (norint visur spėti, reikia, kad jie nesipainiotų), į kuodą prismaigstyta pieštukų, teptukų bei rašiklių (kad visad būtų po ranka), o ant pačio nosies galiuko – akinukai. Žinoma, nereikia pamiršt aplankalo po pažastim. Hmm… Ką dar pamiršau? Na taip, ant peties, jaukiai įsitaisęs sėdi Saulės zuikis, kuris kartais nulekia už ją ko nors aplankyti.

Kai jau visai nuo skubėjimo pavargsta, meta visus darbus, sėda ant debesio ir, mataruodama kojom, žiūri į žmones… arba glosto drakonų žvynus.

Reklama: Flower tattoos