Nežinau, susapnavau viską, ar tai nutiko iš tikro. Gal ir jūs kartais matėte tokią nuostabiai gražią pievą – pilną puikiausių gelių. Spalvų ir kvapų įvairovė tiesiog masinte masina eiti artyn. Pirmą kartą rimtai pasigailėjau, kad mažai dėmesio skyriau botanikai – gal tada būčiau galėjus išvardyti visų jų pavadinimus gražia, taisyklinga lotynų kalba, kurią taip mėgsta medikai (visad manydavau, kad jie taip kalba todėl, kad žmonės kuo mažiau juos suprastų). Nuostabiai graži ji buvo, tačiau joje saugu buvo tik žmonėms. Jei per ją eidavo paprasta moteris – ji galėdavo prisiskinti puokštę, supinti gražiausius vainikus ir paskui pasipuošus pasidarydavo panaši į gėlę. Paprastiems žmonėms tai buvo TIK pieva ir nieko daugiau. Tačiau jei kartais į tą pievą įeidavo ragana – gėlės prarydavo ją, nes neįmanoma nepastebėti gyvybės ir grožio jėgos slypinčios pievoje. Ir jokie burtai ar kerai negalėdavo išlaisvinti. Ta pieva dar buvo vadinama Gėlių – Raganų žudikių pieva. Kiekviena nauja gėlė tame slėnyje iš tikro buvo užkeikta ragana.

Senovės žyniai, norėdami patikrinti – ragana tai ar žmogus – vesdavo į tą slėnį.

Per tą pievą ėjo griuvėsių siena. Daug kur plytos buvo labai ištrupėję ir vos laikėsi, bet tai buvo vienintelis tiltas raganoms ją pereiti. Žinoma, jūs man prieštarausite, tai kodėl gi apskritai eiti per tą pievą, jei jau ten taip pavojinga. Tačiau Didžiojoje Raganų įstatymų knygoje rašoma: “Kiekviena save gerbianti ragana tiesiog privalo pereiti ta siena. Tai raganiškumo egzaminas ir jų drąsos išbandymas.” Be to, reikia pridurti, kad perėjusios gaudavo aukštesnį burtų laipsnį ir tada galėdavo valdyti lietaus debesis.

Taigi jums gerai pažįstamos trys seserys – Rausvoji, Žalioji ir Mėlynoji – išsiruošė į ilgą ir bauginančią kelionę. Eiti siena buvo tikrai šiurpu, visos Raganų knygos ir legendos rašė apie pavojus tykančius joje, aromatą, kuris, priversdavo užmiršti atsargumą, spalvas, kurios taip ir traukė paliest jas pirštų galiukais. O juk vienas žingsnis, pats subtiliausias prisilietimas raganai – tai pasmerkimas visą likusį amžių siūruoti gėle ir gaudyti kitas seseris… Vienintelė išeitis laimingai baigti kelionę – pamiršti, kad yra raganos ir būti tik paprastais žmonėmis. Net akimirkos užsimiršimas būtų buvęs pražūtingas…

Tikriausiai supratote, kad mūsų gyvenimas, kurį gyvename Žemėje ir yra Gėlių – Raganų žudikių pieva. Jei esi nors kiek KITOKS – Tave tuoj praryja…

Na, bet tai tikriausiai tik sapnavau.

Written by Ilona-Eitnė

Eitnė – viena iš portalo eitne.lt autorių ir pagrindinė redaktorė. Dar ji – nuostabi mama ir sėkminga verslininkė su kalnu idėjų. Jai trūksta tik vieno – kokių 3 papildomų valandų paroje.

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *