Taigi susiruošėm su mažuoju Joriuku į Briuselį. Kelionė ne poilsinė – tėvai darbuotis važiuoja, o Belgija – ne Islandija. Joris, kaip vaikas mažiausias, dar mamos pieną bevalgantis – kartu su mumis. Tikriausiai niekur nepasijauti toks nepatikimas kaip Lietuvoje. Kol įvažiavom į keltą pasus tikrino penkis (!) kartus. Gerai, kad neliepė iškrauti lagaminų – mačiau, vienas vyrukas dėliojo „lego” iš į krūvą suverstų daiktų. Mumis patikėjo, kad kontrabandos nevežam. Joriui, nė motais, visus tikrintojus šypsenom apdalino.
