Posts published in “Patarimai”

Na, su žiema viskas kaip ir aišku. O ir rašius apie tai esu. O pavasarį?

Vaikštinėdama pušyne prie jūros, mačiau ne vieną šeimyną su vaikais. Visokio amžiaus, įvairiai aprengtus. Nuo trumpų rankovių iki kailinio kombinezono ir dar suvystytus pleduose… Baisiausia, kad vaikas gali perkaisti, o tada menkiausias vėjelis jau ligos priežastis. Be to, pernelyg daug priklosčius, ypač vežimėlio lopšyje, vaikas gali gauti šilumos smūgį.

Nuotrauka Laimos

Šiandien pakalbam apie batukus. Visai nesvarbu – su gėlytėmis, blizgančiais burbuliukais, lipukais ar raišteliais. Netgi nesvarbu, žali ar geltoni… Ir netgi kaina nesvarbu.

Mūsų šeimoj batų pirkimas yra galvosūkis kas kartą. Nes reikia suderinti batukų funkcionalumą su dviejų panelių „stiliumi”. Dažniausia tai, kas tinka stliliui, visai nepatinka man dėl kitų požymių – nenatūralių medžiagų, netinkamo pado, sudėtingų užsegimų/užrišimų.

Dabar jau rečiau tenka pirkti panelėms batus (nebe taip greitai kojos auga), o va Joris auga sparčiai.

Nuotrauka Laimos Kaupienės

Va, pakalbu su viena mama, su kita. Ką duoti valgyti metinukui? Iki metų viskas aišku – mamos pienas, mišinys, dvi kruopienės, viena daržovienė su mėsa. Dar jogurto indelis, kefyro ar sulčių šlakelis…

Ir staiga – vaikui metai. Pediatrė pareiškia: „Galite valgyti viską”. Mamos suklūsta ir lyg tai pasimeta:  „Kaip tai viską?”

Taigi keli patarimai mamoms, aišku, kas turi ne pirmą vaikiuką dar galės ir daugiau visokių gerų dalykų pasiūlyti. „Vaikams galima valgyti VISKĄ” pasakymo nereiktų suprasti pažodžiui. Metinuko skrandis dar nepasiruošęs virškinti cepelinų su spirgais ar orkaitėje keptų aštrių šonkauliukų. Pratinti prie bendro stalo pradėkite neskubėdami. Nieko neatsitiks, net jei ir metukų neturintis pyplys paragaus kąsnį kitą nuo tėvų stalo. Joris pavyzdžiui, visad mieliau valgė mūsų pusryčių kruopienę, negu specialiai jam verdamą.

Nuotrauka iš g.diena.lt

Dabar, kai vis dar tebegulim ligoninėj su Joriu, kilo mintis surašyti, ko reikia važiuojant su sergančiu vaiku į ligoninę. Jau ne vieną sykį teko krauti lagaminą, auginant tris atžalas.

Taigi pradėkim nuo pagrindinių: reikia gimimo liudijimo, siuntimo ir slaugančiojo dokumento. Atvažiavus į ligoninės priėmimą, užpildys dokumentus, išklaus simptomus, pamatuos temperatūrą ir atliks pirminę apžiūrą. Reiktų žinoti, kokius vaistus vartojote, kokiom ligom sirgę.

Šiais metais kaip niekada buvome lepinami tikra žiema. Ir nors jau prasidėjo kalendorinis pavasaris, bet šaltukas kanda, turime dar truputį laiko pamąstyti ir pasiruošti bundančio pavasario fotomedžioklei.

Nuotrauka iš vtv.lt

Jau esu rašiusi apie vaikų maitinimą krūtimi. Dabar maitinu jau trečiąjį. Kiekvienas procesas turi pradžią ir turi pabaigą.  Kol kas Jorio dar nujunkyti nesiruošiu, galiu tik papasakoti dvi istorijas, ką dariau su dukrelėmis.

Mildutę maitinau trylika mėnesių. Žinoma, galėjau tęsti ir toliau, bet pradėjau lauktis vidurinėlės. Gydytoja buvo gana griežta ir liepė baigti maitinti. Priežastis labai paprasta – pirmąją nešiojau labai sunkiai, norėjo apsidrausti, kad nebūtų kokių problemų su šiuo nėštumu. Nujunkymo procesas nesudėtingas, tik reikalaujantis daug kantrybės ir artimųjų palaikymo: