Posts published in “Lavinimas”

Šį sykį, pateiksiu teorinius dalykus apie masažą, kuriuos parengė A.Stasiulio reabilitajos klinikos darbuotojai. Gero skaitymo ir tikiuosi, kad turėsite naudos:

Nuotrauka iš timetobudget.com

Apie metukus-pusantrų visi vaikučiai pradeda vaikščioti. Atrodo, kad pradėję niekada ir nesustoja – suska ir suka ratus savo mažomis kojytėmis. Kartais, skubiame mūsų amžiuje, jo ėjimas maišo tėvams – juk vaikutis nespės su jumis. Taigi, treniruokime jų sugebėjimą.

Pats paprasčiausias žaidimas – rinkti daiktus. Tereikės nedidelio krepšelio ir kelių išmėtytų daiktų. Ši veikla skatina gebėjimą sustoti, pasilenkti, surinkti nedidelius daiktus. Tie daiktai gali būti netgi akmenukai pievelėje, trintukai kambaryje ir pan.

Fiziniai judesiai: gerai sėdi neribotą laiką, ropoja greitai. Laikydamasis atsistoja, vaikšto laikydamasis už baldų. Gali pastovėti nelaikomas, o pastovėjęs, pats atsisėsti. Kai kurie jau ir vaikšto vieni. Gali nusiristi nuo lovos arba nuropoti laiptais. Dabar itin svarbu vaiko saugumas – uždenkite aštrius kampus, nepalikite karštų skysčių prie stalo krašto, kur vaikas galėtų pasiekti. Apsaugokite laiptus, židinį.

Jo regėjimas beveik kaip suaugusiojo, išlieka šiek tiek trumparegis iki 9-10 metų.  Silpnėja gebėjimas girdėti aukštus garsus, į kvapus reaguoja taip pat, kai suaugę.

Turi puikią regimąją atmintį. Prisimena, kur yra jo mėgstamas paveiksliukas knygelėje. Rodo į daiktus pirštu, gali žinoti kai kuriuos pavadinimus. Moka sieti du dalykus, elgesys tampa nuoseklus. Mėgdžioja vis daugiau, kopijuoja veiksmus. Naudojasi daiktais, pasiekti tikslą.

Vienuoliktas. Taigi, kaip ir paskutinis žingsnelis link pirmojo gimtadienio. Aišku, kai kuriose tautose, vaikai jau iš karto gimsta turėdami amžiaus bagažą, na, bet mes gyvenam Lietuvoje.

Šį mėnesį visko buvo ir kelionės, ir jūros liga, ir ramūs pasibuvimai su sesėmis ir tėvais, netgi senelio septyniasdešimtas jubiliejus. Ir Užgavėnės. Na, bet apie daug ką jau esu rašius.

Šaltukas už lango, o kūdikis šiltai įsitaisęs nejaučia jo visai… Be jau nedaug liko laukti.

Štai ir vasaris. Priaugau dar 3kg. Pasidariau bendrą kraujo tyrimą – rezultatas puikus, antikūnų nerasta ir suleido imunoglobuliną, nes vyro rezus plius, o mano rezus minus. Pasidariau gliukozės tolerancijos testą, rezultatas vėl puikus, nėščiųjų diabeto nerasta. Čia statistika, kuri reikalinga medikams.

Bendra savijauta skųstis negaliu. Aišku esu jau apvalutė, judesiai jau nebe tokie greiti ir spartūs. Judesiukai švelnučiai, tik daugiau jaučiu, kaip vartos pilvelyje. Visą parą davės tą dieną, kai geriau gliukozę, matyt per daug energijos gavo.

Buvo ir negerumų, kai teko paslysti ant nevalytų takų ir parvirsti. Nieko blogo nenutiko, bet nuo gydytojos gavau pylos, tai dabar retai kada išlendu į lauką, kad nebūtų vėl nelaimės didesnės.

Nuotrauka iš dykai.lt

Tikriausiai, beveik visi mūsų kartos žmonės prisimena tokį vaizdelį  – stovi kampe, kol supranti, ką padarei. Kai kuris, ir rimčiau buvę nubausti – diržu ar vytele. O stovėdamas kampe rezgi keršto planus ir sau mintyse prisieki, kad „savo vaikams taip niekada nedarysi”.

Mes su vaikais jau elgiamės kitaip. Namuose yra tam tikros taisyklės ir pareigos. Aišku, neišvengiame ir audringų reakcijų – riksmų, verksmo. Susipykus, sodiname ant lovos ir reikia tyloj išbūti penkias minutes. Patylėti ir pagalvoti. O paskui susitaikyti. Stengiamės vaikams viską paaiškinti – paaiškinti savo elgesio priežastis, sukurti taisykles, kurios būtų joms aiškios.