Posts published in “Lavinimas”

Esu už darželius – jokia auklė neišmokys bendravimo įgūdžių, dalytis su draugais, būti kolektyve. Aišku, mano trijulė jau ir vieni patys būdami – kolektyvas. Bet vis tiek. Va dabar, Milda ruošiasi koncertuoti, Vaivutė vaidins vainiksegę Kurmio vestuvėse. Tiek daug laisvės kūrybiškumui, lavinimui ir socialinei adaptacijai. Aišku, būna ir šaunių auklių, kurios visą dieną su vaiku piešia, žaidžia, moko, kurios per dieną neprisimena televizoriaus pultelio, nemoka mintinai televizijos programų tinklelio.

Mes jau atšventėm metukus ! Aš, kaip ir kiekvieną mėnesį, stebiuosi – greit laikas bėga…

Gimtadienį šventėm dvi dienas: vieną su artimaisiais, kitą, jau tikrąją dieną, vieni, šeimoje – tos akimirkos pačios šilčiausios. Paragavom ir torto. Mmmm, kaip skanu buvo. Gavo dukra krūvą dovanėlių. Tiesa, per savo gimtadienį, ji išdaigino devintąjį dantuką (įdomia tradicija tampa laukti per šventes jos dantukų: po dantuką „padovanojo” mano ir sesė gimtadieniui). Sunkiai jie mums lenda: pakyla aukšta temperatūra, dejuoja, neramios naktelės.

Kokiom tik potemėm neišsišneka mamos, kai tema – vaikai…

Šįkart pokalbyje su Eitne prakalbom apie aukles.

Daugelis mamų mano, jog geriausia auklė yra pagyvenusio amžiaus, nes jau „nebelakstanti“, didesnis atsakomybės jausmas…. Sutinku, kad yra ir gerų, labai gerų pagyvenusių auklių, bet aš ieškodama, kas prižiūrės mano sūnų, žingsnį žengiau visai į kitą pusę – norėjau jauno, energingo ir atsakingo žmogaus.

Vaikai labai mėgsta žaisti pirštukais – tikriausiai visi prisimena žaidimą „Virė virė košę”.  Mes irgi su savais ne išimtis. Dabar dukros žaidžia ir su Joriu.

Joris labai mėgsta, matau, kaip sužiba jo akys, kai pradedam žaisti.  Jis atpažįsta pasiruošimą. Dabar, jau ir pats „verda košę”, rodo, kaip „saulė virė”, o „mėnesėlis kepė”. Tokie žaidimai skatina ritmo suvokimą, lavina smulkiąją motoriką. Be to, juk tai paprasčiausiai linksma!

Gal ir jums pravers  keletas žaidimų, kurie gali paįvairinti buvimą su vaikais:

Voriukai

Liūdnas, nes su Joriuku gulim ligoninėj. Kol kas aišku, kad obstrukcinis bronchitas.

Įdomu, man tik vienas dalykas – vakar mėginom išsikviesti gydytoją į namus. Sakau mėginom, nes … taip ir nesulaukėm pagalbos. Priežastys banalios:

a) paskambinom dvyliktą dienos, o registruoja tik iki dvyliktos (per radiją kaip tik pypsėjo laiko signalas);

Nuotrauka iš wikia.nocookie.ne

Šiandien mūsų tinklaraštyje su savo įrašu svečiuojasi jaunas žmogus Edvinas. Labai džiaugiamės tokiu šiltu požiūriu į vaikus ir į šeimos būtį. Taigi, skaitykit ir įvertinkit:

Tema apie kurią dabar ketinu kalbėti mano gyvenime yra ganėtinai neįprasta ir su ja susiduriu dar ganėtinai retai. Vaikai, jaunieji giminaičiai ir kiti aplink zujantys jaunuoliai. Dar ir dabar dažnai pats esu palaikomas vaiku, tačiau jau nebetenka būti „mažiausiuoju“, vaikučiu ar pan. Artimųjų rate vis dažniau atsiranda jaunesniųjų vaikučių į kuriuos yra nukreipiamas dėmesys. Štai ir kyla klausimas: kas mus sieja?