Posts published in “Lavinimas”

Tikriausiai nerasime mamos, kuri nesvajotų, kad kasdien namuose vaikas pasiklotų savo lovą, susidėtų žaislus, o nešvarios kojinės nukeliautų į skalbinių krepšį.

Maždaug apie ketvirtus metus, vaikai pradeda tvarkytis – tai lyg naujas žaidimas – visko rūšiavimas, dėliojimas į lentynėles. Svarbiausia, nepražiopsoti to nuostabaus laiko. Kol kas matau, kad Vaivai tvarka nei motais – ji gali sėdėti tarp krūvos daiktų, išmėtytų rūbų. Nepadeda nei pagyrimai, nei grasinimai išmesti visus daiktus. Kokių tik triukų nesiėme su vyru – žaislai keliavo į šiukšlių maišą, o vėliau… į mašinos bagažinę. Tuo momentu viskas pagerėja. Bet vis tiek, kaskart žaislų galima rasti visur.

Mamoms iškilo klausimas: „Kas geriau: mišraus ar to paties amžiaus vaikai darželio grupėje?” Manau, kad vieno atsakymo ir vėl nebus. Mūsų mergaitės yra buvusios abiejų rūšių grupėse – ir mišriose, ir vienodo amžiaus. Tiesa, „mažiukų” grupę Vaiva lankė tik vienus metus. Manau, kad tokių grupių privalumai: vaikų vienodi pomėgiai, gabumai ir supratimas irgi – piešiniai vienodo lygio, apsiterlioja panašiai, rengiasi panašiai, mažiau visokių progų auklėtojams lyginti. Pagal amžiaus grupes lengviau parinkti istorijas, vaidinimus, daineles. Vaikai gali vystytis savo ritmu, jų nespaudžia konkurencija iš vyresnių.

Kai vaikas pradeda lankyti pradinę mokyklą,  dažniausiai atsiranda dar ir kita dilema – leisti dar į muzikos mokyklą ar ne?
Aišku, jei vaikas nors kiek turi klausos ir noro dainuoti ar groti kokiu nors instrumentu.
Labai lengva apsispręst, kai mažasis mokinukas labai labai nori save tobulinti muzikos srityje arba nenori jokiu būdu ten kelti kojos.

Mūsų šeimoje auga trys mažyliai. Tarp dukrų 2 metai skirtumas, tarp vidurinėlės ir sūnelio – 2,5. Koks skirtumas tarp vaikų idealiausias, jaučiu labiausiai jaudinantis klausimas visiems tėvams. Ir blogiausia, kad gyvenimas nėra pavaldus jokioms instrukcijoms – kiekvienas amžiaus tarpsnis turi savo privalumų ir trūkumų. Taigi, imtis Dievo vaidmens tėvams tikrai sunkoka. Juolab, vaikas ne koks nors daiktas ar vaza, kurį atsibodus galima išmesti. Negali numatyti, koks tas vaikas bus – kokio charakterio, būdo. Juk naivu tikėtis, kad vaikų polinkiai bus vienodi, kad žais tuos pačius žaidimus ir niekad nesipeš. Mūsų panelės vis dar ateina pranešti: „Padariau sesei kraują”. O ir konkurencinės kovos tikrai buvo aršios. Bet gal jūsų šeimose visai taip nebus, nors išpeštų plaukų, subraižytų veidų ir rankų, sudraskytų knygų, vargu, ar pavyks išvengti.

Dabar, Milda vis skundžiasi mažiukais: jie verčia iš spintos rūbus, ima jos knygas, žaislus. Ji tokia rimta „vyresnioji sesuo”. Matau, kad stengiasi globoti abu jaunesniuosius, kartais net per daug prisiimdama atsakomybės.

Pasak tinklalapio augink.lt:

Nelabai senai, sutikau kieme kaimynę mergaitę (8 m.), kuri paklausė, ar man nesunku su trimis vaikais. Ir pati atsakė, kad jos mamai, tai sunku. Tai…