Pradedame pasakėlių-vakaro skaitinių mamytėms ir vaikučiams seriją. Šių pasakų nepasakų autorė Eitnė. Gerų vakarų, įdomaus skaitymo ir ramaus miegelio mažiesiems.

Įvadas

Kasdien ir Tu matai tą patį – tuos pačius žmones, daiktus, angelus…

Užsimerki ir sekundei patiki, kad yra Kalėdų Senelis, jo pagalbininkai nykštukai ir fėjos, balti pūkuoti drakonai, kurie visai švelnus ir nepikti. Patiki, kad yra pasaka. Ir kad kažkam iš tikrųjų ne vis tiek kaip Tu gyveni…

Patikėk, jei įsižiūrėsi į kiekvieną žmogų, pamatysi, kad akyse šviečia svajonė – svajonė turėti savo pasaką, su kaštonu alėjomis ir tokią, kurioje gėris visada nugali blogį, kurioje gali būti be kaukės, paverkti kamputyje arba šypsotis kiek širdis geidžia, kurioje gali būti laimingas, o skaudėtų tik tada, jei įgeltų bitė. Taip yra net ir tiems žmonėms, kurie vadina save cinikais, gal tik jų pasakos scenarijus kiek kitoks.

Iš kur atsirado Raganos

Kadaise, prieš kokius keturis penkis šimtus metų, labai gražioje Vaizduotės planetoje vieną gražų rytą ėmė ir atsirado trys raganos. Ėmė ir atsirado – gal iš neišsisklaidžiusių rūko atplaišų, gal iš saulės zuikio atsispindėjusio rasos laše, o gal iš nepasektos pasakos, besisūpuojančios ant mėlynos gėlės žiedlapio. Skaitytojų aiškumui pavadinkime jas – Žaliąja, Rausvąja ir Mėlynąja.