Štai antroji Eitnės pasakų-nepasakų apie Raganas dalis. Ramių vakarinių pasiskaitymų mamytėms, tėveliams ir vaikučiams.

Portretai

Pamėginsiu nupiešti visą trijulę žodžiais. Pradžiai, kas jas visas sieja – jas galima pavadinti keistais žmonėmis (na bet todėl jos ir raganos, o ne žmonės). Kiekviena turi kokių nors ypatingų galių ir polinkių. Viena iš didžiausių gėrybių (o gal blogybių) iš Vaizduotės planetos atsivežė sugebėjimą kurti, matyti grožį aplinkoj, mokytis iš pasaulio ir mokyti kitus. Visos mėgsta baltą kavą ir negali gyvent be šokolado (mažos nuodėmės, o kuris iš mūsų be jų). O dabar tai, ką ir pažadėjau – kiekvienos jų portretas.

Žalioji. Jei sutiksite ją gatvėje, nesunkiai atpažinsite iš šypsenos ir nuolatinio skubėjimo. Jei geriau įsižiūrėsite, pastebėsite polinkį į smalsumą. Labiausiai uždega atviros akys, kurios švieste šviečia iš po smailios žalios skrybėlaitės. Suknelė šypsosi tamsiai žaliais ir ochros spalvos dryžiais, ant nugaros kapišonas su kutosais. Tarp jos suknelės klosčių slepiasi daugybė nuostabiausių dalykų: žali mėtų lapeliai, levandos kvapo prisiminimas, devinto sapno uodegelė, mėlyna kėkšto plunksna, pavakarės raudonis, sapnų gaudyklė bei stebuklingi pušų spygliai. Mėgstu stebėti, kaip ji piešia drakonų portretus – susikaupusi, šypsodamasi akių kampučiais – net nuožmiausi atrodo švelnučiai.