Bučiniai pagal Lolita.se:
Na va, atėjo lemtingoji akimirka – visi norintys pamatyti nuotraukas ir balsuoti spaudžia ŠITĄ NUORODĄ. Balsuojame prie kiekvienos nuotraukos pasirinkdami apačioje patiko/nepatiko. Laiko turime tris…
Nuotrauka iš skiptomylou.org. Ieškodama įdomesnių idėjų sveikinimo atvirukams, užtikau šitokią boružėlę. Instrukciją kaip pasidaryti rasite puslapyje skiptomylou.org. Beja, šiame tinklalapyje yra labai daug idėjų artėjančiai…
Kai vaikas gimsta visad kyla daug klausimų. Vienas iš jų – ką daryti, duoti ar neduoti čiulptuką? Turim tris vaikus – vyresnioji augo su čiulptuku, du mažiukai – be. Taigi nežinau kaip turi būti iš tikro. Pasak įvairių šaltinių yra labi daug argumentų už ir prieš.
UŽ:
1. Vaikai labai skirtingi. Vieni jų labai dirglūs ir čiulptukas vienintelė priemonė nuraminti mažąjį. Jis net pamaitintas muistosi, čepsi lūpomir ir nurimsta tik gavęs čiulptuką.
2. Prastai miegantis vaikas su čiulptuku jaučiasi saugesnis.
3. Būna vaikų, kurie nejaučia sotumo – suvalgo pieną/mišinį labai greitai ir prašo vėl. Jeigu jau sumaitinote rekomenduojamą normą, o vaikas vis dar nesotus – geriau duoti čiulptuką negu dar vieną porciją maisto.
„Sekmadienio rytas… 10 val. ryto, dar žemai besiridenančios saulės spinduliai veržiasi pro užuolaidas. Pramerkia akis brangusis, mmm kvepia… „Kažką žmonelė jau kepa virtuvėje“… Suurgzgia pilvas – kelia iš lovos… Įsispyręs į šlepetes pakeliui sutinka apsimiegojusius vaikus, paima į glėbį, ir visi trys lipa į apačią smalsumo vedini – „Kažin ką mamytė skanaus pusryčiams ruošia?“
– Su Šv. Valentino diena, mano mylimukai – taria mama ir visiems po bučinį padovanoja.“
***
Vokietijos keliai buvo lygiai kaip ir Lietuvoje užpustyti. Pūgos gyvatės rangėsi po asfaltą, greitis net greičiausiame kelyje – tik 100 km/val. Šį kartą „susitarėm” su navigacija, aplenkėm Mastrichtą – taigi nuvažiavom iki Kylio be didesnių nuotykių. Labai patiko Vokietijoje mamos ir vaiko kambarys, vienkartiniai patiesalai ir komfortas.