Taigi nugalėtojais tapo ši pora: Sveikiname nugalėtojus, linkime dar labai daug gražių akimirkų kartu! Labai dėkoju už gausų dalyvavimą. Už tai, kad pasidalinot savo jausmais,…
Nuotrauka iš rollingpinproductions.com
Šiandien perskaičiau straipsnį www.moteris.lt – „Tarp diržo ir laisvės„, kuriame nagrinėjamos kelios situacijos. Taigi pamąstymui: kas mes savo vaikams? Ar nepuolame nuo vieno kraštutinumo – smurto prie visiškos laisvės vaikams? Be jokio draudimo, neatsižvelgiant net į pavojų sveikatai ir gyvybei.
Mano draugės stebisi, kaip aš su visais trimis vaikais pareinu pusantro kilometro namo iš darželio. Dukros eina įsikibusios į vežimėlį ir parkeliaujam žaisdamos įvairius žodinius žaidimus. Ir nėra buvę, kad reikėtų gąsdinti, rėkti, vytis išbėgančią į gatvę.
Kartais gražiai šventei prireikia specialių rūbų. Šį sykį jau ne ką tik darytas darbelis, o šiaip podėlius tvarkiausi fotografijų. Daryta viskas „iš galvos”. Bet jeigu…
Perskaičiau straipsnį delfi.lt apie nesaugias kūdikių loveles.Vis tiek be jo namuose neišsiverčiame. Apie šitą svarbų baldą yra rašę daugelis mamiškų žurnalų ir tinklalapių. Na, bet kaip sakoma, dar vienas sykis nepakenks. Juolab, kad teko paliesti, pačiupinėti tikrai ne vieną lovelę. Kalbėjausi ir ne su vienu gamintoju – tiek lietuviais, tiek kolegomis užsieniečiais. Yra estetinė pusė, kurią mato visi vartotojai – kartais dėl jos aukojamas stabilumas, tvirtumas, varžtų galvutės paslepiamos kepurėlėmis (jei ant jūsų lovos jos yra, tuoj pat nuimkite, kol vaikas jų neprarijo!). Ir yra konstrukcinė pusė, kurią reiktų žiūrėti itin kruopščiai: pakėlimo mechanizmas, medienos drėgmė, tarpai tarp virbų, dažų sertifikatai.
Daugumai tėvų labai gražūs lopšiai, pinti, besisūpuojantys. Joriukui turėjome tokį pat – manau, kad tik gimusiam vaikui mažesnė erdvė sukuria komforto pojūtį. Svarbiausia nepamiršti, kad tokia lovelė skirta pirmiems mėnesiams, kol mažylis pradeda sėstis. Vėliau jau nebesaugu, mažylis gali persisverti per kraštą. Taigi šitas daiktas trumpalaikis. Tačiau vis tiek reiktų atkreipti dėmesį, kad nebūtų atplaišų, konstrukcija būtų tvirta, judančios dalys nestrigtų, kad reikalui esant galėtumėte fiksuoti nesisupančią padėtį. Be lopšio galima išsiversti.
Kitos mamos sako, kad galima išsiversti ir be lovelės. Mūsų trijų vaikų patirtis sako ką kitą. Bet kaip sakau, nėra vienodų vaikų, vienodų tėvų. Dar kitiems užtenka kelioninės lovelės- maniežo. Jeigu priklausote šių tėvų kategorijai, nuolatiniam miegui rekomenduočiau pasidomėti tinkamu čiužiniu, kuris turi būti ne per minkštas ir tinkantis pagal lovelės matmenis.
Į ką reikėtų atkreipti dėmesį renkantis medinę lovelę:
– ji turi būti tvirta. Nepabijokite pajudinti jos, pažiūrėti jungiamųjų dalių, patikrinti šoninių pagaliukų.
– jeigu renkatės lovelę su nuleidžiamu šonu, turite žinoti, kad jį nuleisti reikia bent dviejų veiksmų.
Prisimenu, kaip viena mama skundėsi, kad sunku nuleisti šoną, kai atneša miegantį vaikutį. Jeigu jūs galite viską atlikti viena ranka, negi manote, kad jūsų mažylis nėra toks gudrus? Šonas turi nusileisti naudojant du veiksmus: dvi rankas, ranką ir kojos kelią, būti su fiksuojamais užraktais (jiems atlaisvinti irgi reikės abiejų rankų).
Vienuolikos mėnesių vaikučiai savo gebėjimais labai skiriasi. Vieni iš jų jau vaikšto po namus neįsikibę, kiti – nepaleidžia iš rankų atramų, treti tik išmoksta atsistoti ir stovėti. Reiktų pastebėti, kad savarankiškai išmokti vaikščioti vaikas turi laiko – normalu išmokti iki 16 mėnesių.
Vaikas laisvai sėdi, sėdėdamas sukinėjasi, žaidžia, siekia daiktų. Tobulėja daiktų griebimas dviem ištiestais pirštais – smiliumi ir nykščiu (pincetu). Gali nuverti žiedus nuo piramidės, randa po dėžute paslėptą daiktą.
Kaip ramu namuose, po visų kelionių. Po senelio jubiliejaus. Mergaites jau ir į darželį išleidom. Viskas grįžta į senas vėžes, su ramiais žaidimais. Su šviežiomis mielinėmis bandelėmis. Recepto nebus, nes šį sykį buvau tinginė ir pasinaudojau „Malsenos” miltų mišiniu. Šita mielinė tešla visad pavyksta, o įdaras priklauso nuo fantazijos – šį sykį tai buvo varškė su cinamonu…