Mamos, kurios turi vaikų, labai dažnai suka galvas dėl pačių įvairiausių problemų ir sprendžia neįtikėtinus klausimus: „Kodėl mano vaikas dar nesėdi?”, „Ką daryti, kad raumenukai…
Nuotrauka Laimos Kaupienės
Jau esu rašius apie žaislus 5-6 mėnesių vaikams, kuriems darosi įdomūs įvairūs lavinamieji žaislai ir žaidimai. Juk mažylis imasi visko, kas pypsi, cypsi, užgroja. Tiesiog pasineria į garsų ir spalvų pasaulį. Žaislams, kurie skirti vaikams iki trijų metų, keliami labai griežti reikalavimai – jie turi būti labai tvirti, be lengvai nuplėšiamų detalių, atsparūs vaiko pirštukams. Be to, turi būti stabilūs, kad vaikai nesusižeistų.
Vyresni vaikai, kurie jau žengia pirmus žingsnelius labai apsidžiaugtų jeigu turėtų žaislą, kurį gali traukti už virvutės arba stumti lazdele. Dažnai vaikams tetrūksta labai nedaug, kad pasijaustų saugiai ir tvirtai. Vaivutė išmoko vaikščioti įsikibusi į … cypsintį žaisliuką. Dabar metas Joriui. Kol kas jam reikia stipresnės atramos – puikiausiai tam pasitarnauja kėdė. Ją stumdo po visą kambarį ir burzgia: brrr brrr… Taigi žaislai gali būti patys neįtikėčiausi dalykai.
Ilgai su vyru mąstėm, į kokį vandens pramogų parką nuvykti per ilgąjį savaitgalį… Aišku, dar kartą apgailestavom, kad Klaipėda tarsi kokia provincialė pramogų atžvilgiu…
Apsistojom ties dviem – „Livu” parkas Latvijoje arba Druskininkai. Kadangi ne kartą pabuvoję „Livu”, pasirinkome lietuvišką variantą.
Sekmadienį išsiruošėm. Kelias, kad ir žiemos, buvo pakankamai geras, o išsukus iš autostrados – ir gražus.
Iš anksto buvom užsisakę kambarį viešbutyje, Druskininkuose, kad nereiktų keltis bala žino kokioje ankstybėje bei išsipliuškenus važiuot namo ilgoką kelią. Mažasis keliauninkas išmiegojo visą kelią, tad pakeliui niekur nestojom, nusprendėm, kad papietausim pačiame parke esančioje „Čili picoje”. Virtuvė normali, deja aptarnavimas – siaubingas. Žmonės į ją patenka iš pramogų parko pusės ir lauko, o kai jų daugiau – jokio eiliškumo, kad tvarkingai susodint prie stalelių. Laukėm ilgai ir nuobodžiai, kol vyrui trūko kantrybė ir nepaprašė vadybininkės, nes rankose laikyti 14 kg vyruką, kuriam viskas įdomu ir nori bėgioti tarp stalų – ne juokas. Tada buvo nurodyta bent kryptis, kuris stalelis greičiausiai atsilaisvins… o aptarnavimo greitis… Žodžiu – pasiūlymas – pietauti ne ten, o kitoje vietoje – bus greičiau (sutaupysite ne vieną valandą!) ir kainuos mažiau nervinių ląstelių…
Na štai atėjo paskutinis mėnesiadienis… Iš tikro liūdna. Galvas su vyru kraipėm, kur tas laikas pasidėjo. Tik ką parsivežėm Nedutę namo, o jau tokia didelė! Tačiau kartu ir labai džiugu – namai pilni džiugesio, klegesio, dainų, šokių, žaislų…
Tradiciškai kaip ir kiekvieną mėnesiadienį darėm pyragą, pūtėm žvakutes. Tiesa, čia jau gelbėja vyresnioji sesytė, mažoji tik žiūri kaip liepsnėlės dega. Jau vienuolika žvakučių!
Septynios savaitės iki šv.Velykų prasideda linksma švente – Užgavėnėmis. O kur Užgavėnės, tai ir linksmybės, ir sotus maistas, įvairūs žaidimai ir burtai (šiandien galima burti…
Aišku, tam kas gavosi iki florentinų tolokai. Bet už tai avižiniai sausainiai labai neblogi. Kartais sumaišius pačius netikėčiausius dalykus gaunasi visai neblogas rezultatas. Spintelėje radom…