Jau atšventėm šv.Velykas, su gyvybės ciklo pradžia sveikinu ir Jus, mūsų mielieji skaitytojai! Nuotraukoje mūsų dukrelių dažyti kiaušiniai. Jei norėsite pasidaryti panašių – Jums prireiks:…
Šitą paltuką mezgiau Mildutei, kai jai buvo aštuoni mėnesiai: Paltukas megztas iš pusvilnės, jei bus įdomu raštas – klauskit, atsakysiu. Gerų mezginių!
Pasigrožėkite velykiniais medeliais, gal kam nors kils minčių ir idėjų, kaip papuošti savus namus:
Kiekvienas mažas baltas perliukas rastas vaiko burnytėje sukelia tėvams didžiulį džiaugsmą. Kaskart sutikę viena kitą mamos klausinėja: „Kiek taviškis turi dantukų?”, „Kada išdygo?”
Ir neduok Dieve, jei tie dantukai dygsta vėliau (kaip mūsų vaikų), tai turi išklausyti moralų ir užuojautos žodžių. Mediciniškai normalu, kai pirmas dantukas išdygsta nuo 4 iki 14 mėnesių, nors dažniausiai apie pusmetuką. Būna vaikų, kurie jau gimsta su dantimis. Sunerimti reikėtų, jei iki trijų metų nėra išdygę dvidešimt pieninių dantų.
Nuotrauka iš www.kidsknowit.com.
Nepamenu, kada pirmąkart paragavau Tiramisù, bet nuo pirmo kąsnio tapau jo gerbėja. Dažniausiai tai būdavo parduotuvinis variantas. Atskleisti šio malonumo receptūros nebuvo kilusių minčių iki kol neperskaičiau, jog jame slypi gan daug E „vitaminų“. Tas faktas gerokai apmalšino tęsti mėgavimąsi.
Svajoju aplankyti Italija, pasimėgauti šios šalies saule, kulinariniais lobiais ir viskuo, ką ten rasiu, pamatysiu, sutiksiu ar užuosiu. Ačiū gimtadieniui ir svečiams, padovanojusiems Beatos ir Oliverio kulinarines mintis ant popieriaus. Paprasčiau tariant – jų receptų knygas. Turinyje ties „T“ raide ieškojau šio deserto atsiradimo paslapčių. Gaminau pagal Beatos receptą, o vėliau palyginau su Oliverio siūlomu variantu.
Ne apie automobilines, nes apie jas esu rašius. Dabar apie tas paprastas, ant kurių sėdi mūsų vaikai, jų užsiėmimų metu. Žaisdami, piešdami.
Pradėjom reformuoti mergaičių kambarį ir iškilo klausimas, kokių kėdžių reiktų mūsų vaikams. Viskas aišku, kol vaikas mažiukas – kambarinė kėdutė (su gulima padėtimi, kad galėtų numigti), maitinimo, kad galėtų pavalgyti. O vyresniam vaikui?
Dabar turim tvirtas medines kėdutes – patogias atsisėsti, persinešti į kitą vietą. Mane gązdina tik vienas klausimas – ką daryti su Joriu?! Joris, labai mėgsta visur užlipti. Bet kėdė, stovinti prie pietų stalo jam dar labai didelis iššūkis. O va, sesių medinukės – pats tas – ir užsikart galima, ir nulipti.