Yra labai daug įvairių metodų, kuriuos galime panaudoti, mokydami vaikus kalbėti bei plečiant jų žodyną. Viena paprasčiausių – knygelės su paveikslėliais. Jau esu apie jas rašiusi tinklaraštyje. Dabar tik priminsiu, kad mažiausiems labiausiai patinka knygos, kuriose jie gali atpažinti daiktus ir situacijas, o vyresniesiems reikia jau sudėtingesnių siužetų. Pasikartosiu dar sykį, bet vaikams labai puiki paveikslėlių knyga yra … katalogas ar reklaminis bukletas. Mūsų dukros mėgdavo supermarketo leidinukus, o kai nežinodavo, kas pavaizduota, tvirtai sakydavo: „Produktas”. Iš dvimetės lūpų šitas žodis skamba labai solidžiai.
Maždaug iki trijų metų vaikams visai nereikia kažkokių sudėtingų istorijų – užtenka paveiksliukų su pora sakinių, bet vyresniems jau įdomu ilgesnės, nebūtinai iliustruotos istorijos. Milda (4 m 8 mėn) kas vakarą prašo trijų pasakų. Dvi dažniausiai būna tos pačios: apie katinėlį ir gaidelį bei Mašenka ir lokys. Trečioji pasaka priklauso nuo tos dienos nuotaikos. Jau mintinai mokam visą „Labanakt, vaikučiai” knygą.
Būtinai vakarais pakalbėkite su vaikais apie praėjusią dieną. Jeigu kasdien skirsite laiko pokalbiams su vaiku, greitai pamatysite, kad jie kalba vis daugiau žodžių. Be to sužinosite labai daug įdomių dalykų – ir kaip auklė gązdina baubais, ir kad įsimylėjo grupės draugą Roką, ir kokius žodžius naudoja kaimynas (tikiuosi, jis pas jus kultūringas).
Dar vaikams labai patinka painios istorijos, ypač kai tėvai padeda jas išsiaiškinti. Juk mes vaikams autoritetas, mes viską suprantame. Prisimenu, kartą kinoteatre turėjau nuostabią keturmetę kompanijonę. Filmas nebuvo įgarsintas lietuviškai, tik titruotas. Būtumėt matę, kaip išsiplėtė akys, kai pasakojau, ką pasakė vienas ar kitas veikėjas. Buvo smagu, o iš kitos pusės liūdna, kad to nepadarė kartu buvę tėvai.
Kalbėti mokytis gali padėti ir televizorius. Tiesa, nesitikėkite, kad vaikas žiūrėdamas vaizdą, dar tuo pačiu metu ir kalbės. Reiktų atsiminti, kad jis turėtų būti protingai naudojamas, juolab reikia nepatingėti pažiūrėjus laidą ją aptarti. Kadangi ikimokyklinukams negalima ilgai žiūrėti televizoriaus – labai atsakingai parinkite, ką jis žiūrės.
Mylėkit savo vaikus ir kalbėkitės su jais.
