Mūsų šeimoje auga trys mažyliai. Tarp dukrų 2 metai skirtumas, tarp vidurinėlės ir sūnelio – 2,5. Koks skirtumas tarp vaikų idealiausias, jaučiu labiausiai jaudinantis klausimas visiems tėvams. Ir blogiausia, kad gyvenimas nėra pavaldus jokioms instrukcijoms – kiekvienas amžiaus tarpsnis turi savo privalumų ir trūkumų. Taigi, imtis Dievo vaidmens tėvams tikrai sunkoka. Juolab, vaikas ne koks nors daiktas ar vaza, kurį atsibodus galima išmesti. Negali numatyti, koks tas vaikas bus – kokio charakterio, būdo. Juk naivu tikėtis, kad vaikų polinkiai bus vienodi, kad žais tuos pačius žaidimus ir niekad nesipeš. Mūsų panelės vis dar ateina pranešti: „Padariau sesei kraują”. O ir konkurencinės kovos tikrai buvo aršios. Bet gal jūsų šeimose visai taip nebus, nors išpeštų plaukų, subraižytų veidų ir rankų, sudraskytų knygų, vargu, ar pavyks išvengti.
Dabar, Milda vis skundžiasi mažiukais: jie verčia iš spintos rūbus, ima jos knygas, žaislus. Ji tokia rimta „vyresnioji sesuo”. Matau, kad stengiasi globoti abu jaunesniuosius, kartais net per daug prisiimdama atsakomybės.
Pasak tinklalapio augink.lt: