Šiandien su vienu tėčiu diskutavom apie žaislus. Tai ir paskatino parašyti šį įrašą. Juk tikrai ne visi žaislai sukurti Kinijoje, iš pigaus plastiko ir sulūžtantys per tris minutes.
Niekada nerašau apie tai, ko mano pačios vaikai nėra išmėginę. Tikrai skiriame per dieną daugiau negu septynias minutes, nors taip ir teigia psichologai. Nes vien atsakyti į visus klausimus apie fosilijas, trilobitus ir kitus gerus dalykus – užima laiko. Mūsų namuose žaislo atėjimas į namus nepasibaigia jo nupirkimu ir atidavimu vaikui. Girdėdama, kiek žalos atneša spalvotas plastikas – susimąstau apie pasaulį, kuriame gyvens mūsų anūkai, ne vis vien, kuo kvėpuos mūsų vaikai.
Kaip alternatyva plastikiniams žaislams – lietuvių kompanijos Ekoko žaislai. Mūsų namuose, po parodos Vaikų šalis, irgi jau apsigyveno lėlių namas.
Pats kompanijos direktorius R.Hopas sako, kad „mūsų žaislams pasirinktas gofruotas kartonas yra šilta ir lengva medžiaga, natūraliai suyranti gamtoje, be to itin dėkinga kūrybiškumui – ant jos galima paišyti, tapyti, klijuoti. Su šiais žaislais nuo mažens vaiko sąmonėje jam suprantamomis priemonėmis formuojamas požiūris į kūrybą bei aplinkos tausojimą“.
Juk labai smagu, pačiam užbaigti žaislą – jį nuspalvinti, dekoruoti. Taigi žaislai ugdo ne tik suvokimą apie daiktą ar medžiagą, bet ugdo kūrybiškumą.
Kartoninė kėdė gali išlaikyti suaugusį žmogų. Netikite?
Saugių ir smagių žaislų!
Oba :D . Visad įdomu pamatyti Lietuvoje dar nematytą idėją.
Kaina man pasirodė didoka – 65 litai už įdomiai išsilankstančią dėžę? Suprantu, kad visiems turi likti kažkiek tais litų, bet ….
Dar klausimas – kaip stogo kraštai – ar nespjausto? Nes į aštrų kartoninės dėžės kraštą galima bjauriai įsipjauti
Taupykle,
tai ne kartoninė dėžė, nors principas gal ir panašus. Aišku, kūrėjai sako, kad kaip ir daugumą kitų dalykų – galime pasidaryti patys, o galime įsigyti. Visi šie žaislai yra sukurti „nuo nulio”, o kuriant yra masė niuansų, kaip kokį kampelį/užlenkimą padaryti ir panašiai, nes susirenka jie be jokių pašalinių medžiagų ir klijų. Gal įsigijus kils idėjų ir kokiam įdomesniam žaislui. Pats, kiek pamenu, kaip liaudyje sako, „turi ir nagus ir galvą” :)
Dėl kraštų pjaustymo: jie tikrai nesipjausto, nors surinkinėjant baldus vieną sykį toks pavojus buvo, bet ten eina tvirtesnis, storesnis kartonas. Žaislus rinkome su vaikais, žaidžia jau apie mėnesį ir nieko. Va tik didžioji sako, kad „reikia saugoti nuo brolio, nes ant dėžės toks perbrauktas leliukas nupieštas, vadinasi vaikams iki 3 metų negalima”, bet pripuola ir brolis ir kol kas visi sveiki – ir žaislai, ir vaikai :)
Eitne, man ši idėja – įdomi ir sveikintina. Deja, su mano itin guviais lakstau/šokinėju/griaunu vaikiais ilgais nelaikytų.
Tas turiu nagus ir galvą, tai kaip čia pasakius :D . Lietuviški pardavėjai vistiek apmauna ;) Kai dėl nagų, tai dažniau plaktuku į nagus, nei į vinį. Bet stengiuos pasitaisyt ;)
Na čia „Eitninas” rašo bet baika ;)
O mūsų trijulės griaunamoji jėga tai skaityk kokia 350 kilotonų, bet tiek namelis, tiek kartoninės plytos dar tebegyvos, ko nepasakyčiau apie plastikinius baldus – su jais buvo susidorota sparčiai.