Laikas lekia nesustodamas. Vaikai irgi auga neauginami – va, atrodo, tik ką gimė, o jau stovi ir žiūri smalsiom akutėm. Devintasis Joriuko mėnuo pilnas įvairių pasiekimų ir įvykių. Juk ne kas mėnesį būna Kalėdos! O ir sninga pas mus pajūryje ne taip jau dažnai. Bet apie viską iš eilės.
Kabinasi į įvairius paviršius, klaupiasi, stojasi, tik dar nemoka saugiai atsisėst – tai grūna dažnai. Šliaužia kaip partizanas – žaibiškai – nespėjus apsidairyti, jau čiupinėja dėmesį patraukusį objektą. Namuose auga skirtingo amžiaus vaikai – dukros jau turi ir smulkesnėmis detalėmis žaislų, tai tenka nuolat kontroliuoti visus žaislus ir daiktus, kurie atsiduria ant grindų.
Buvome Kalėdų šventėje sesių darželyje. Pirmas tikras spektaklis, Kalėdų senelis ir tikri aktoriai. Smagiai sekė visus akimis, domėjosi šviesomis ir netgi plojo su visais katučių (čia irgi vienas iš naujai išmoktų dalykų). Nusinešus į grupę, draugavo su visais vaikais – sūnelis labai socialus, nebijo aplinkinių.
Kūčiavojom pas mano tėvukus Kuršėnuos. Joris ir šližiko paragavo, ir silkės palaižė. Apskritai, labai mėgsta bendrą maistą nuo stalo ir labai supyksta, jeigu ko nors neduodam paragauti.
Gavo ir dovanų kalėdinių – grojantį žaislą ir migdukų. Saldainiai kol kas sesių privilegija, nors jau ir jų paragavo.
Labai gražu pažiūrėti, kaip jie visi trys draugauja – mergaitėms Joriukas ne tik brolis, bet ir gyva lėlė, kurią galima pamaitinti, pamigdyti, su ja pašokti. Tenka stebėti, kad neužsigautų bedūkdami.
Va toks kalėdiškai šventiškas devintasis Joriuko mėnuo, išdabintas eglučių šviesomis, žaislais, sniegu ir šypsenomis.
:) oi, koks didelis vyras ;). šiaip greičiausiai auga svetimi vaikai…
Ačiū, savi irgi puikiai auga. Niekaip nesinori patikėti, kad jau tuoj metai Joriukui. Manau, augimo greitis proporcingas tėvų užimtumui ;)
Šaunuolis Joriukas – gražiai auga ir džiugina ne tik tėvelius!
Dėkui, Egle. ;)
puikiai augat :)
Ačiū, stengiasi vaikinas :)